Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas viešai suabejojo, ar gins NATO šalis. Pasak D. Trumpo, Amerika, ko gero, nebeprivalo remti NATO, nes Aljansas neparėmė Amerikos kare prieš Iraną. Pyktį ant Europos lieja ir D. Trumpo rėmėjai, dabar raginantys susitelkti į karą prieš Iraną.
Nuo scenos Floridoje – iki šiol aštriausia prezidento ataka prieš transatlantinį aljansą. Amerika, pasak D. Trumpo, ko gero, nebeprivalo ginti NATO, nes NATO „padarė didžiulę klaidą“, kai neprisidėjo prie karo prieš Iraną.
„Išleidžiame šimtus milijardų dolerių per metus NATO. Saugome juos. Ir visada būtume juos parėmę, bet dabar – remiantis jų veiksmais – ko gero, nebeprivalome.
Tai skamba kaip karšta naujiena? Argi tai ne karšta naujiena? Man atrodo, turime karštų naujienų. Bet toks faktas. Ilgai taip sakiau. Kam mums remti juos, jei jie neremia mūsų?“ – kalbėjo D. Trumpas.
Jo rėmėjų suvažiavime Teksase, kur visur vėl ir vėl žvelgia D. Trumpo portretai, jo rėmėjai Europa piktinasi.
„Būtų šaunu, jei Europa susiimtų, bet deja, didžiausias balsas ten, kuris iš tikrųjų – visai ne balsas, yra tas (Jungtinės Karalystės) premjeras Starmeris“, – sako vienas jų.
Nuo emocingų pamaldų prasideda respublikonų suvažiavimo rytas. Dabar čia maldos ir už Amerikos sėkmę Irane. Ir nors su Europa dėl šio karo nesitarta, lūkestis, kad Europa prisidėti turi, čia paplitęs.
„Šiuo metu esu tikrai nusistačiusi prieš Ukrainos ir Rusijos konfliktą. Susitelkime į Iraną ir Irano žmonių išlaisvinimą“, – sako moteris, palaikanti D. Trumpo politiką.
Ponas Ronas svarsto klausimą, kuris ramybės čia neduoda daugeliui: kiek truks karas su Iranu.
„Manau, galų gale turėsime siųsti sausumos pajėgas. Kaip tai darėme Vokietijoje, Japonijoje, Korėjoje“, – sako respublikonas Ronas Elleris.
Žadėtas aukso amžius pasuko nenumatyta linkme. Prieš metus respublikonų suvažiavime tarp simbolinių taikinių, į kuriuos turėjo taikytis kadenciją pradedantis D. Trumpas buvo, jo rėmėjų žodžiais, nesibaigiantys karai.
Kuris iš taikinių svarbiausias?
„Nesibaigiantys karai. Reikia nesivelti į nesibaigiančius karus“, – tada suvažiavime sakė lanku į simbolinį taikinį besitaikantis vyras.
Svarbi D. Trumpo koalicijos dalis, padėjusi jam laimėti rinkimus, buvo amerikiečiai, nusivylę trilijonus kainavusiais Irako ir Afganistano karais. Dabar jie susiduria su dilema.
Patti Gordon šią dilemą sprendžia gan paprastai.
„Žinote, štai kaip apie tai mąstau: pasitikiu prezidentu Trumpu. Jis žino gerokai daugiau už mane“, – sako ji.
Bet čia pat nuo scenos kalbantis kitas respublikonas pripažįsta: „Judėjime „Amerika pirmiausia“ įvyko didžiulis skilimas.“
Ar siųsti sausumos pajėgas į Iraną – dvejonė.
„Sakyčiau šitaip: jei reikia sausumos pajėgų, padarykime tai, ir greitai iš ten nešdinkimės“, – sako viena respublikonė.
Sausumos pajėgų siuntimas – raudonoji linija, dėl kurios ir ištikimiausi D. Trumpo rėmėjai siunčia perspėjimą.
„Sausumos invazija Irane mūsų šalį pavers skurdesne ir ne tokia saugia. Ji reikš didesnes benzino kainas, didesnes maisto kainas“, – sako buvęs JAV kongreso narys Mattas Gaetzas.
Todėl Vietnamo karo veteranas Thomasas Morrissey sako: „Nerimauju, kad prarasime savo valią nugalėti. Mūsų šalis įprato trauktis iš karų nepasiekus pergalės. Paskutinė mūsų pergalė išties buvo Antrasis pasaulinis karas.“
Prezidento rėmėjų laukia galbūt didžiausias vienybės išbandymas iki šiol.
