Išravėjęs lysves, palaistęs krūmus ir apgenėjęs medžius agronomas Tautvydas Gurskas ant pečių užsimeta meškerę ir eina žvejoti. Būtent šis hobis kadaise padėjo jam prisivilioti ir būsimą žmoną – susitikti ją pakvietė ne prie puodelio kavos, o prie laužo ir žvejo meškerės.
– Ar, be sodininkystės, jūs turite kitų hobių?
– Po sodininkystės, antrasis mano hobis yra žvejyba (...). Kai susipažinau su savo žmona, ją buvo labai sunku prisikviesti į Palemoną. Tuo metu tai buvo toks miesto kampas, į kurį ne visi tėveliai norėjo išleisti savo dukras. Man teko ją daug vilioti – pasitelkiau žvejybą. Pasakiau, kad vyksime žvejoti, užsikursime laužą, bus labai gražu. Pagavome starkių ir net ungurį. Jai patiko, ji pradėjo dažniau atvykti pažvejoti – taip ir prisiviliojau ją į Palemoną. Patikrinau ją, ar turi kantrybės žvejybai.
– Ar jūsų žmona padeda jums prižiūrėti lysves?
– Daržai, lysvės, sodas ir kiemas yra mano darbas, kaip ir mėsos ar žuvies ruoša, tačiau man nepavyksta gaminti desertų. Ji mane papildo ten, kur nemoku, pavyzdžiui, kol nepraeinu pro jos aprangos filtrą, neinu iš namų.
– Ar jūs pasikalbate su savo augalais? Ar tiesa, kad augalai veši geriau, jei su jais kartas nuo karto yra pasišnekama?
– Tikrai tai yra tiesa, ypač jei kokie nors augalai nedera. Galima sakyti: „Jei tu šiemet nederėsi, nukirsiu tave“ – pamatysite, obuolių ar kriaušių tikrai atsiras.
– Kur jūs semiatės žinių?
– Agronomija suteikia visus pagrindus, kai kalbame apie augalą, šaknis, laistymo procesus. Kuriant grožį, svarbu kurti ir tinkamą grožiui aplinką. Augalas negali pasitraukti nuo saulės, nuo vėjo, jis negali pakeisti savo sąlygų, todėl jas užtikrinti turime mes.
Ji mane papildo ten, kur nemoku, pavyzdžiui, kol nepraeinu pro jos aprangos filtrą, neinu iš namų.
– Kaip jūs sugalvojote savo hobį paversti televizijos laida?
– Dažnai pasvajodavau apie tai, kol vieną žiemos dieną paskambino prodiuserė ir pasiūlė turėti savo laidą. Aš buvau labai laimingas, bet išlikau ramus, atsakiau: „Pagalvosiu.“ Mūsų idėjos sutapo, turėjau išmokti, kaip kalbėti tokia kalba, kurią suprastų visi.
– Ar jūsų, kaip daktaro, šeimos nariai taip pat nuolat prašo patarimų?
– Taip, klausimų sulaukiu – labai gerai.
– Ar daržovių skyriuje parduotuvėje esate kritiškas?
– Man atsirado kompleksas eiti į daržovių skyrių. Kartą į kasą atėjau su arbūzu rankoje, žmogus man pradėjo aiškinti, kad išsirinkau negerą. Pagalvojau, kad žmonės manimi nepasitiki, jei perku daržoves, nenaudoju savo.
Viso pokalbio klausykite laidos įraše:
