Fausta Marija Leščiauskaitė atvira – žinia apie nėštumą jai tapo pasirinkimo klausimu, o ne dar viena džiaugsminga gyvenimo akimirka. Televizijos laidų vedėja, tekstų autorė teigia, jog motinystė niekada jos nežavėjo, užaugusi tarp nelaimingų tėvų ir vaikų, ji savo gyvenimo nenorėjo sieti su šeima, tačiau pastojusi persigalvojo partnerio dėka.
Nenorėjo kurti šeimos
F. M. Leščiauskaitė šiandien džiaugiasi motinyste, tačiau prisimena savo kelią iki jos. Vaikystėje augusi smurtinėje aplinkoje, ji tikina supratusi, kad kurti savo šeimą – ne jai.
„Aš augau tokioje realybėje, tokiame socialiniame rate, kuriame nebuvo laimingi nei tėvai, nei jų vaikai. Tėvai buvo neišsipildę, o vaikai nepastebėti – ta realybė buvo dažnesnė už šeimos idilę.
Atsimenu, vieną rytą pro langą matau, kaip iš namų išbėga kaimynės brolis tik su kelnaitėmis, jį vejasi mama su kirviu. Tai nebuvo nepasiturinti šeima, nelaiminga šeima – statistinė šeima (...). Mane taip pat mušė, žiauriai mušė. Man neatrodė, kad šeima yra tai, ką norėčiau kurti ateityje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gero gyvenimo receptai“ prisipažįsta F. M. Leščiauskaitė.
TV laidų vedėja priduria, jog pasirinkimą niekada neturėti vaikų lėmė ir jos veikla, kuri, anot jos, užpildė kasdienybę, suteikė prasmės ir nepaliko vietos svarstymams, ar kažko trūksta. Tapusi mama, kaip teigia Fausta, ji vis dar mano, kad tiek dabartinis, tiek buvęs jos gyvenimo etapas yra vienodai svarbūs ir prasmingi.
Mane taip pat mušė, žiauriai mušė. Man neatrodė, kad šeima yra tai, ką norėčiau kurti ateityje.
„Aš gyvenau ir dabar gyvenau visavertį, įdomų gyvenimą, man niekada neatrodė, kad dar kažko trūksta. Tiesą pasakius, ir pagimdžiusi aš nesupratau kažko tokio, neįtikėtino“, – teigia ji.
Taip pat skaitykite
Vaikus auginti sunkiau negu jų turėti
Norą neturėti palikuonių visuomenė dažnai vertina kaip egoizmą, tačiau anot rašytojos, ji neskuba vaikų neauginančių suaugusiųjų vadinti savanaudžiais.
„Nežinau, kas yra didesnis egoistas – žmogus, kuris nenori turėti vaikų, ar tas, kuris turi vaikų, bet tų vaikų negirdi, nenori su jais leisti laiko. Vaikų auginimas yra sunkesnis nei vaikų turėjimas“, – priduria Fausta Marija.
Nežinau, kas yra didesnis egoistas – žmogus, kuris nenori turėti vaikų, ar tas, kuris turi vaikų, bet tų vaikų negirdi, nenori su jais leisti laiko.
Anot rašytojos, pasikeitus gyvenimo partneriui natūraliai pasikeitė ir jos požiūris į šeimą.
„Nėra taip, kad vienas buvo blogas, tai pasirinkau su juo neturėti vaikų, o kitas pasirodė labai geras. Mano buvęs partneris gyveno gerai ir be vaikų, o dabartinis partneris labai vaikų norėjo. Mano partneris tikrai suprato mano nenorą turėti vaikų, jis pasirinko likti su manim, jei nepakeisiu savo nuomonės.
Kai pastojau, blaškiausi, turėjau sau duoti daug atsakymų. Mano vyras vaiką mylėjo dar tada, kai aš nesuvokiau savo jausmų, ir tai buvo vienas iš esminių faktorių, kodėl mes turime vaiką“, – tikina F. M. Leščiauskaitė.
Taip pat skaitykite
Viso pokalbio klausykite laidos įraše.
