„Santykiuose buvau iš baimės būti viena“, – sako po 10 metų santykius nutraukusi Vytautė Žališkevičiūtė. Pradėjusi gilintis į save, ji atrado, kad moteris laiminga gali būti ir be partnerio, ir be vaikų. Apie tai 34-erių žurnalistė, turinio kūrėja, lektorė atvirauja LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“.
Vytautė studijas baigė Anglijoje, po kurių iškart nedvejodama grįžo į Lietuvą ir nėrė į santykius.
„Visada buvo planas grįžti gyventi čia. Atsirado žmogus, kuris buvo Lietuvoje. (...) Tuos metus (santykiuose – LRT.lt) prisimenu su tokia šilta emocija, nes buvom tokie faini, kūrybingi, palaikėm vienas kitą“, – pasakoja V. Žališkevičiūtė.
Pasak pašnekovės, ji visada turėjo pilna veiklų, todėl nebuvo progos sustoti ir geriau pažinti save.
„Iškart po universiteto patekau į žurnalo „Panelė“ redakciją ir labai greitai tapau vyriausiąja žurnalo redaktore. (...) Turėjau tiek išbandymų ir nebuvo progos atsitraukti, paklausti savęs, kokie tie mano santykiai. Tai buvo labai aiškūs santykiai. Savęs niekada nepažinau, nes visada turėjau aiškią kaukę – redaktorė, dėstytoja ir t. t.“, – prisimena Vytautė.
Baimė būti vienai
V. Žališkevičiūtė prisimena, kad būdama santykyje su tuomečiu draugu jį įspėjo nesipiršti. Be to, priduria, kad tuomet galvojo, jog yra cool girl (kieta mergina – LRT.lt), kuriai nieko nereikia. Vis dėlto akis atvėrė filme „Gone girl“ (liet. „Dingusi“) esantis monologas, kuriame kalbama apie tai, jog merginos atsisako savo poreikių, kad tik būtų santykiuose.
„Gal cosmopolitanai padarė įtakos, kad nenoriu santuokos, vaikų, būsiu karjeristė. (...) Pradėjau matyti daugumoje moterų – galime būti neapibrėžtuose santykiuose, bet kad būtų statusas. Buvau su žmogumi, kuris man nekėlė nerimo, abejonių, niekada neleidęs sudvejoti jo ketinimais.
Santykiuose buvau iš baimės būti viena. Aš iš tradicinės šeimos, kur įvyko skyrybos, kai buvau maža. Turiu traumą, su kuria tvarkausi iki šiol. Man reikėjo susikurti namus, kur tikrai žinojau, kad manęs šį kartą nepaliks“, – pasakoja pašnekovė.
Jos teigimu, ji niekada Lietuvoje neatitiko standarto, tačiau pagyvenusi ir įgavusi patirties Anglijoje ir Aliaskoje suprato, kad su ja viskas gerai.
„Gavau tokios patirties, kad su manimi viskas gerai – pasaulyje pilna visokiausių žmonių, rasių, ūgių. Grįžau tokia išlaisvinta į Lietuvą ir smarkiai gavau per galvą, nes parvykau į dietų kultūrą. Tai buvo 2012 metai, kai buvo jų epicentras. (...) Mane tai daužė iš vidaus, buvo sunku toje aplinkoje būti, bet mačiau, kad galiu padaryti pokytį. Kai pradėjau vadovauti žurnalui, plačiai tas sėklas sėjau“, – dalijasi laidos viešnia.
Pagrindine priežastimi, kodėl pašnekovė nusprendė nutraukti 10 metų trukusius santykius – savęs nepažinojimas. Nors, atrodė, kad yra kviečiama, norima, tačiau santykyje save nugalindavo.
„Paaiškėjo, kad turiu daug paliktumo baimės, neužtikrintumo, nepasitikėjimo savimi. Tai ir buvo priežastis, kas privertė savęs paklausti, būnant 32 metų, ko aš noriu? Aš neleidau sau galvoti, nes klausdavau, kaip geriau, kaip reikia, kaip geriau bus kitiems?
Pirmą kartą pradėjau savęs nepatogiai klausti. Pradėjau suprasti, kad nedaviau progos savęs pažinti, negyvenau viena. (...) Kaip aš jaučiausi viduje? (...) Santykyje jaučiausi tokia, kuri lemputės nepakeistų“, – dalijasi ji.
Bėgimas nuo realybės
Nusprendusi, kad reikia savo gyvenime imtis pokyčių, ji išsiskyrė su tuomečiu draugu, išsikraustė ir daugiau dėmesio skyrė draugėms. Be to, po kurio laiko ji pradėjo vaikščioti į pasimatymus.
„Nesididžiuoju, kaip aš tą santykį užbaigiau, nes mano antra pusė gal iki galo net nesuprato. Viduje girdėjau balsą: „Vytaute, turi, turi“. (...) Buvo naujų pažinčių, pasimatymų po kurio laiko. Tas laikas buvo bėgimas nuo realybės, nes nedaviau šanso pakvėpuoti, neatsisėdau naujam bute ir negalvojau, kas čia įvyko“, – prisimena Vytautė.
Vis dėlto apie pusmetį bandžiusiai naujas pažintis, jai teko nusivilti.
„Supratau, kad investicijos didelės, bet grąža nulinė. (...) Investicijos tai laikas, pažintys. (...) Kai pradėjau pažindintis su partneriais, pradėjau dvejoti viskuo, ką žinau apie pasaulį, vyrus. (...) Dabar visą tai peržiūrėjus, supratau, kad norėjau tokio patvirtinimo, kad esu norima, galiu gauti tokį, kokį tik noriu pasimatymą“, – sako laidos viešnia.
Tačiau supratusi, kad meilė gali būti ne vien romantinė, ji pajautė, kad gyvenimas yra kitoks.
„Tik išsiskyrusi sužinojau, kad turiu prieraišumo tipą. Man tai niekad nesiaktyvavo, nes buvau su saugiu žmogumi, su kuriuo tu nedvejojai. (...) Mes, žmonės, esame apgauti galvodami, kad aukščiausia meilės forma yra romantinė meilė. (...) Kai pasaulį pradėjau matyti per dėkingumą, o ne romantinę meilę, supratau, koks pilnas mano gyvenimas“, – sako V. Žališkevičiūtė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Gyvenimo citrinos“.
Parengė Justina Lopataitė
