„Atveš į kokį „plotą“, o ten 15 bernų laukia. Visi išprievartaus, primuš ir išmes į gatvę“, „Lyg lėlėmis prekiavo žmonėmis“, „Prostitutės atskleidė šokiruojančią tiesą: kaip atrodo prievarta, kurią jos išgyveno“, „Prostitucija mūsų panosėje verda“. Tokios ir panašios antraštės neretai žymi straipsnius apie sekso paslaugų teikimą Lietuvoje. Prieš pusantrų metų įkurta organizacija SWRL (angl. Sex Workers Rights Lietuva) siekia sumažinti su sekso paslaugų teikimu susijusią stigmą ir apginti šių paslaugų teikėjų teises. Kaip jiems sekasi, domisi „Nepatogus Vilnius“. Visos pašnekovų istorijos – tikros.
Sieks, kad gautų įvairialypės pagalbos
Šiuo metu Lietuvoje visos sekso paslaugos, jų pirkimas ir tarpininkavimas (suteneriavimas) perkant, parduodant – draudžiami. Tačiau, nepaisant to, sekso paslaugų teikimas vyksta, ir darbuotojai bei jų teisės dažnai lieka už kadro.
„Manau, kad kiekvienas žmogus Vilniuje pažįsta sekso paslaugų teikėją, tik nežino, kad tie žmonės tuo užsiima. Ir kartais net patys teikėjai savęs taip neapibūdina, nors teikia seksualines paslaugas už kompensaciją ar kitokius mainus“, – sako organizacijos SWRL (angl. Sex Workers Rights Lietuva) nariai, įkūrę šį kolektyvą prieš pusantrų metų, ir aktyviai bendradarbiaujantys su pasaulinėmis žmogaus teisių bei sekso paslaugų teikėjus atstovaujančiomis organizacijomis bei keliantys tikslą kokybiškai atstovauti sekso paslaugų teikėjų interesams Lietuvoje.
Pasak specialistų ir kolektyvo atstovų, šiuo metu Lietuvoje taikoma prohibicionistinė nuostata stumia seksualinių paslaugų teikėjus į akligatvį, kuria dar daugiau stigmos, ir šitaip apriboja galimybę gauti įvairialypę pagalbą. Net susidūrę su smurtu jie bijo kreiptis į institucijas, nes gali būti nubausti ar visiškai atstumti. „Dabar norime sudaryti sąlygas sekso paslaugų teikėjams kreiptis emocinės, psichologinės, teisinės pagalbos, sužinoti, kas jiems rūpi ir kaip galima padaryti jų darbo sąlygas geresnes. Vienas iš tikslų – parodyti, kad jie turi teisių, padrąsinti žmones kreiptis pagalbos, jei jos reikia. Turėsime ir mokymus, kuriuos ves globalių organizacijų atstovai ir darysime įvairias dirbtuves teikėjams, priklausomai nuo jų noro. Mes norime teikti žemo slenksčio, žalos mažinimo paslaugas. Trumpai tariant, mes norime tapti ta geriausia drauge, pas kurią ateini prieš eidamas pas mamą“, – naujai įsikūrusios organizacijos tikslus brėžia jos atstovai.
Bijo kreiptis pagalbos ir jaučiasi vieniši
„Kai pradėjau intensyviau dirbti, supratau, kad esu viena. Kad neturiu su kuo pasikalbėti, pasitarti. Dėl izoliacijos kilo labai stiprus noras susiburti. Nes mano draugai, nors ir žino, kuo užsiimu, gali tik išklausyti, jie neturi tokių patirčių. Dabar tu nedrįsti kreiptis pagalbos, jeigu kas nors prieš tave smurtaus, neturi kam pasiskųsti, nors ir norėtum, bet bijai“, – tokiomis ir panašiomis patirtimis dalinasi sekso paslaugų teikėjai. „Norisi pakeisti pasaulį ir padėti kitiems. Šio kolektyvo įkūrimas yra ir galimybė sekso paslaugų teikėjams sužinoti bei siekti savo žmogaus teisių“, – pasakoja viena iš kolektyvo narių.
Organizacija kelia tikslą pasiekti įvairius seksualinių paslaugų teikėjus, nuo teikiančių paslaugas gatvėje iki vadinamųjų elitinių, eskorto, atstovų, nors pasiekti visas šias grupes, anot SWRL atstovų, nemenkas iššūkis. „Teikėjai bijo mūsų pačių. Tu niekad nežinai, kas gali tave įskųsti ar tiesiog priversti jaustis blogai dėl tavo darbo. Mūsų siekis yra dekriminalizacija (kai už seksualinių paslaugų teikimą bei pirkimą netaikomos jokios baudžiamosios sankcijos, ir darbas yra apsaugomas darbo teisių) – tokią sistemą turi Belgija ir Naujoji Zelandija. Belgijoje sekso paslaugų teikimas dekriminalizuotas 2022 metų pradžioje, Naujojoje Zelandijoje – 2003 metais. Lietuvoje kartais iš nevyriausybinių organizacijų girdime apie „šiaurietišką modelį“ (kai baudžiami klientai, bet ne teikėjai), tačiau jam stipriai nepritariame, nes tai – tik dar viena kriminalizacijos forma, kuri toliau gilina stigmą ir padaro darbo sąlygas pavojingesnes, ypač marginalizuotoms grupėms, pavyzdžiui, migrantams bei priklausomybių turintiems žmonėms“, – mintimis dalijasi pašnekovai.
Daugumai sekso paslaugų teikėjų, kurie kreipiasi į kolektyvą, sekso paslaugų teikimas nėra pagrindinis darbas, ją pasirinkti juos kartais paskatina ir asmeniniai pomėgiai, bet daugiausia ekonominės priežastys. Nemažai jų sekso paslaugų teikimu užsiima sporadiškai – kai to labiausiai reikia. Visi jie yra atradę sau priimtiną sekso paslaugų nišą – nuo geismų tenkinimo virtualiai iki BDSM praktikų tam skirtose erdvėse.
„Man Onlyfans`ai yra kaip terapija. Tokia riba tarp meno ir pornografijos, nors pornografija irgi gali būti menas. Balansavimas tarp to, kas legalu ir nelegalu. Socialinėse medijose vyrauja stereotipas, kad jei tu rodai savo nuogą kūną, žmonės, matydami tokį turinį, tapatina su laisvesnio elgesio gyvenimu, nors juk tai irgi nėra kažkas blogo. Galbūt tai tiesiog yra išankstinės nuostatos“, – taip mąsto sekso paslaugų teikėjai, bendraujantys su SWRL kolektyvu.
Sekso paslaugų teikimą lydintys mitai
Pasak organizacijos atstovų, visuomenėje gausu mitų apie seksualinių paslaugų teikimą bei pirkimą. Vienas jų, kad sekso paslaugų teikimas nėra darbas. „Jie teikia paslaugas už kompensaciją, kaip ir kiti darbuotojai. Deja, skirtumas tas, kad teikėjai nėra apsaugoti darbo teisių ir tuo pačiu žmogaus teisių, jie dažnai yra atstumti visuomenės ir šita stigma sukuria labai daug smurto ir diskriminacijos. Jie nori turėti galimybę mokėti mokesčius, gauti socialines garantijas ir būti apsaugoti kaip ir visi.“
Kai kurie darbuotojai, kurie šnekasi su kolektyvu, stengiasi padėti vieni kitiems. „Su patirtimi matai, kaip žmogus rašo. Jei žmogus rašo su daug šypsenėlių, tai iškart kelia įtarimą. Normalus žmogus rašo kitaip: prisistato, praneša, kada atvyks, paklausia, ar aš galėčiau susitikti. Žmonės, kurie pradeda šį darbą, neturi patirties. Vėliau ji ateina, ir į žinutes „Why so high price?“ tiesiog nebeatrašai, mes tokius „rašytojus“ vadiname laiko švaistytojais. Mes turime ir grupes, kurioje dalijamės informacija apie blogus, nesilaikančius žodžio, vėluojančius, meluojančius apie savo išvaizdą klientus.“
Pasak pašnekovų, į agresiją yra linkę toli gražu ne visi klientai. „Mitas, kad klientai nori smurtauti prieš moteris. Jie dažnai nori švelnumo, intymumo, kompanijos, galbūt tiesiog pasimylėti. Online ateina tie, kurie nori psichologo pagalbos, ateina tie, kurie nori „išvemt“ savo problemas. Teikėjai tampa klientų problemų sprendėjais“, – sako viena kolektyvo narė.
Išankstinės nuostatos, pasak pašnekovų, juntamos ir iš visuomenės, ir iš pagalbą teikiančių organizacijų. Pašnekovai nemenkina pastarųjų indėlio padedant pažeidžiamiems sekso paslaugų teikėjams ir prekybos žmonėmis aukoms, bet turi savitą matymą.
„Man atrodo, visuomenė labai mėgsta paslaugų teikėjus suplakti į vieną, tarsi jie būtų vienas žmogus, nors visi yra labai skirtingi. Skiriasi, ką dirba, kokios jų taisyklės. Ką pastebime kitose organizacijose, tai, kad jos teikėjų gaili. Nori juos pakeisti, pakeisti kitus šioje sferoje dirbančius žmones, juos visus „išgelbėti“. Mes tokio tikslo neturime, nebent teikėjai patys to nori. Mes norime teikti pagalbą, kurios jie patys nori, juos įgalinti ir kalbėti apie darbo teises ir stigmą, su kuria yra susiduriama visuomenėje. Taip pat mes žinome, kad tik kai veikiame be jokio noro paslaugų teikėjus pakeisti, gėdyti ar sakyti, kad žinome geriau už juos pačius, galime pagerinti situaciją šioje komplikuotoje industrijoje ir padrąsinti žmones kreiptis ir kalbėtis apie jų iššūkius“, – mintimis dalijasi sekso paslaugų teikėjų teises Lietuvoje ginantys SWRL organizacijos nariai.
Užsiima edukacija ir šviečia visuomenę
Tiesa, SWRL teigimu, sekso paslaugų teikėjos ir teikėjai (pastarųjų gerokai mažiau nei moterų, besiverčiančių šia veikla) visuomenėje užima svarbų seksualinės edukacijos vaidmenį, kai klientai gali saugiau tyrinėti seksualines fantazijas, išmokti apie save bei kitų kūnus bei saugesnį seksą. „Nebūtume pradėję šios veiklos, jei netikėtume. Visi ateiname iš skirtingų socialinių situacijų, patys esame labai skirtingi. Kai pažiūri į pasaulines sekso darbuotojų organizacijas, jos daro daugybę nuostabių dalykų. Jos gina moterų, LGBT+, transžmonių teises. Svarbu paminėti, kad „Pride“ judėjimas prasidėjo taip pat sekso darbuotojų iniciatyva. Sekso paslaugų teikėjai žino, nes patiria savo pačių kailiu, kad dauguma visuomenės problemų yra susijusios: migracija, ekonominė nelygybė, smurtas prieš moteris, LGBT+ teisės, todėl aplink pasaulį matome, kaip darbuotojai buriasi ir po truputį keičia darbo sąlygas į geresnės, tuo pačiu įkvėpdami kitus aktyvistus.
Straipsnis lydi šiuo metu Vilniaus muziejuje pristatomą parodą „Nepatogus Vilnius“. Sekso paslaugos – viena iš dešimties parodoje atskleidžiamų temų. Jei jaučiate, kad šis straipsnis nepasotino jūsų smalsumo ir norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame apsilankyti parodoje. „Nepatogus Vilnius“ žiūrovų laukia Vilniaus muziejuje iki šių metų pabaigos.
