„Kai žmogus išgirsta žodį „parazitas“, jis dažniausiai galvoja apie blusas, erkes, utėles. Pasirodo, kad yra ir augalų parazitų, nes gamtoje tuščia vieta negali egzistuoti“, – sako gamtininkas Marius Čepulis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gamtininko užrašai“ jis leidžiasi į augalų parazitų paieškas. Vienas tokių – amalas.
Pasaulyje yra priskaičiuojama net 4 tūkst. parazitinių augalų rūšių, Lietuvoje jų yra apie 30. Augalai parazitai yra skirstomi į tikruosius ir pusiau parazitus. Tikrieji parazitai visas maisto medžiagas gauna iš šeimininko, o pusiau parazitai – maisto medžiagų pasigamina patys.
„Paprastai pirmieji augalai pražysta, kad jų neužstotų lapija. Paskui pražysta, nunyksta ir gyvena po žeme“, – aiškina M. Čepulis.
Augalai, ryjantys kitus
Pražydusias žvynašaknes apdulkina vabzdžiai, bet jos gali žydėti ir po žeme. Ant šakniastiebių susidaro smulkūs žiedynai – žiedai net neišsiskleidžia ir patys save apsidulkina. Anot gamtininko, kai susidaro sėklos, jas išnešioja vanduo ir skruzdės. Tačiau sėklytė neišdygsta bet kur – ji būtinai turi patekti ant būsimo augalo šeimininko šaknies.
„Pats augalas turi šakneles. Jos prieina prie lazdyno šaknų, alksnio, ąžuolo šaknų, prisikabina ir išleidžia siurbtukus, kurie įlenda į augalo šaknis, sulenda į audinius ir nusiurbinėja maistą. Pati žvynašaknė nieko negamina, ji viską pasiima iš, pavyzdžiui, lazdyno“, – sako jis.
Branto pavadinimą turbūt girdėjo žemdirbiai, kadangi jos parazituoja runkelius, morkas, liucernas, kanapes, dobilus. Kaip teigia M. Čepulis, paprastasis brantas gali parazituoti daugiau nei 100 rūšių žolinių augalų.
„Iš toli pažiūrėjus atrodo, kad čiobreliai. Čia labai keistas augalėlis – vijoklis, kuris ryja kitus augalus. Brantas neturi šaknų, lapų, jis turi stiebą ir žiedų. Iš stiebo eina siurbtukai, jie sulenda į augalo audinius ir nusiurbinėja vargšą augalėlį“, – pasakoja jis.
Mitais apaugęs amalas
Nuodingi augalai yra ir tie, kurie auga ne pievose, bet medžiuose, sako gamtininkas. Amalas – tai parazitas, siurbiantis medžių syvus. Amalų genties augalai labiau mėgsta pietines šalis, ten jų priskaičiuojama iki 60 rūšių. Lietuvoje yra vos vienas – paprastasis amalas.
„Jaunystėje važinėdamas po Lietuvą aš jų matydavau mažiau arba bent į akis taip nekrisdavo. Važiuodamas į Lenkiją jų matydavau labai daug – visi medžiai būdavo aplipę. Dabar daugiausiai jų matau aplink Kauną, Pietų Lietuvoje ir po truputį jie keliasi į šiaurę. Kaunas galėtų būti amalų sostinė“, – juokiasi gamtininkas.
Nors visos šio augalo dalis yra nuodingos, žmonės seniai pastebėjo, kad amalas turi visokių vaistinių savybių ir yra plačiai naudojamas liaudies medicinoje.
„Jis yra mistinis augalas, naudojamas daugybėje kultūrų. Anglakalbės šalys po juo bučiuojasi, nes laimingas būsi. Kitos naudoja visokiose apeigose. Tai yra keistas augalas – žalias visais metų laikais. Amalas turi kelis siurbtukus – vieni lenda giliau po mediena, kiti lenda paviršiumi. Vieni nusiurbinėja iš vidaus, kiti iš pačio paviršiaus. Aš negalvojau, kad jie puola ievas“, – nustebinusį reiškinį komentuoja M. Čepulis.
Amalų sėklas mėgsta strazdai
Pats amalas gyvuoja iki 70 metų arba kol miršta jo šeimininkas. Tiesa, amalo amžių galima skaičiuoti pagal šakeles, nes kiekvienais metais išauga viena dvišakė šakelė, kurios gale yra lapeliai. Amalų uogos iš pradžių būna žalios, vėliau pabąla. Jas mėgsta amaliniai strazdai.
„Uogos yra labai lipnios – iš jų gamindavo klijus, kad gaudytų paukščius. Kokie stiprūs klijai, kad net prilimpa paukščiai. Limpa kaip geri klijai. Dėl tos savybės jiems yra labai lengva prilipti prie kokios nors šakelės, kad ir liauniausios. Tada belieka sėklytėms sudygti, suleisti savo šakneles į augalą“, – dėsto gamtininkas.
Ne veltui amalo pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia baltus klijus, teigia M. Čepulis.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
