Šiandien valgyti Lietuvoje užaugintus graikinius riešutus – nebe naujiena. Pastaraisiais metais didėjo Lietuvoje auginamų graikinių riešutmedžių plotai, juos po vieną ar keletą dažnas bando užsiauginti ir savo soduose. Riešutmedžių augintojas Robertas Audėjus LRT RADIJO laidoje „Žydintis sodas“ sako, kad daugiausia priežiūros jiems reikia pirmus kelerius metus, o vėliau riešutmedžiai rūpesčių kelti neturėtų.
Riešutmedžiai, kaip teigia juos bemaž dešimt metų Molėtų rajone auginantis Robertas Audėjus, gali augti šimtą ir daugiau metų. Jau kuris laikas Robertas ne tik šiuos medžius augina, bet ir skiepija sodinukus.
„Skiepiju žiemą ir pavasarį patalpose, nes kad sugytų, jiems reikia apie 27 laipsnių temperatūros. Turi būti apie 80–90 procentų drėgnumas. Taip laikyti reikia tris savaites. Net ir sudarius idealias sąlygas, šiais metais riešutmedžiai prigijo apie 60 proc. Nepaisant to, toks prigijimo lygis yra didelis, mat anksčiau ir tiek nepavykdavo“, – prisipažįsta ūkininkas.
Robertas sako visada mėgęs riešutus, ypač graikinius, tad klausimo, ką auginti, nekilo. Dar viena priežastis, inspiravusi pašnekovą auginti šią kultūrą, buvo graikinių riešutmedžių grožis.
„Šie medžiai suteikia daug jaukumo, yra gražūs. Iš pradžių pasisodinome keturis jų prie namų. Teko pasidomėti, kaip juos prižiūrėti, kaip genėti. Besidomint kilo mintis užsiimti jų auginimu kaip verslu, – pasakoja R. Audėjus. – Taip pat auginame ir lazdynus, bet dabar jau matome, kad verta orientuotis tik į graikinius riešutmedžius.“
Robertas pastebi, kad lietuviškus lazdynus graikiniai riešutmedžiai nukonkuruoja priežiūra. Šios, tikina ūkininkas, graikiniams riešutmedžiams nereikia tiek daug, kiek mūsiškiams lazdynams.
„Iš pradžių, kokius penkerius metus, kol užaugini ir suformuoji riešutmedį, priežiūra yra gana intensyvi, tačiau vėliau, jei pasirenki mažiau lepias riešutmedžių veisles, atsparesnes ligoms, ta priežiūra būna minimali. O štai lazdynus, norint gero derliaus, reikia labai intensyviai purkšti.
Taip pat – intensyviai genėti. O riešutmedžius genėti reikia tik penkerius ar šešerius metus, kol medžius suformuoji. Paskui jau šie medžiai auga patys“, – apie lazdynų ir riešutmedžių priežiūros skirtumus pasakoja ūkininkas.
Graikiniai riešutmedžiai anksčiau tautiečiams atrodė egzotinis augalas, tačiau kai šiandien Lietuvoje auginami abrikosai, persikai, susidaro įspūdis, jog augalų auginimo ribos palaipsniui išsitrina. Ūkininkas Robertas sako, kad riešutmedžiai mūsų šalyje auginami jau gan seniai, tačiau norint, kad nenušaltų ir duotų derlių, būtina pasirinkti tinkamas veisles.
„Riešutmedžiai Lietuvoje auginami berods nuo XIX amžiaus, tačiau anksčiau jie nušaldavo – žiemos būdavo šaltos. O dabar jie gana gerai jaučiasi Lietuvoje, tik reikia parinkti tinkamas veisles. Yra prancūziškų, amerikietiškų, kurios pačios populiariausios pasaulyje, bet Lietuvoje joms per šalta. Dėl to turime rinktis artimesnių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ar kai kurias ukrainietiškas, moldaviškas veisles.
Jei rinksimės ukrainietiškas ir moldaviškas, reiktų atkreipti dėmesį, ar jos ne per daug sirgs, mat kai kurios jų tuose kraštuose puikiai dera, tačiau gauna mažiau lietaus. Lietuvoje lietaus daug, o kuo daugiau lietaus, tuo labiau riešutmedžiai serga. Taigi verta rinktis atsparesnes ligoms veisles“, – pataria graikinius riešutmedžius Molėtų rajone auginantis Robertas Audėjus.
Kaip sodinti ir prižiūrėti graikinius riešutmedžius, o vėliau ir tinkamai sutvarkyti riešutų derlių – LRT RADIJO laidoje „Žydintis sodas“ su graikinių riešutmedžių augintoju Robertu Audėjumi.
Parengė Vismantas Žuklevičius
