Čiobreliai, mėtos, ežiuolės, šalavijai – augalai, kurie gali ne tik papuošti gėlyną, bet ir virsti prieskoniais, arbatomis ar nugulti namų vaistinėlėse. LRT RADIJO laidoje „Žydintis sodas“ Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė mokslų daktarė Asta Klimienė ir vaistinių-aromatinių augalų kolekcijos kuratorė Erika Kaškelienė dalijasi patarimais, kokius augalus pravartu auginti, norint turėti arbatų ar prieskonių žiemos sezonui, ir kokių augalų reikėtų vengti dėl kenksmingų savybių ar neigiamo poveikio sveikatai.
Komponuojant gėlynus, augalus pravartu rinktis ne tik dėl jų dekoratyvumo, bet ir funkcijų – tinkamai želdynuose komponuojant vaistažoles ar prieskoninius augalus, pasibaigus sezonui galima turėti puikių arbatžolių ar prieskonių žiemą.
„Kalninis dašis, atkeliavęs iš Viduržemio regiono, labai tinka prieskoniams, jis turi aštrų skonį ir kvapą. Linai – lietuviškas augalas, skirtas edukacijoms, tai taip pat ir techninis augalas, iš kurio gaminamas aliejus ir pluoštas.
Vaistinė medetka yra vienmetis augalas, kiekvienais metais galima nusirinkti jo sėklas, medetka taip pat yra puiki orų prognozuotoja“, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi E. Kaškelienė.
Dr. A. Klimienė sako, jog vaistažolės yra priskiriamos medicininių augalų grupei. Lietuvoje medicininių augalų rūšių, anot jos, yra gausu.
„Medicininiai augalai turi įtakos mūsų organizmui. Iš kai kurių yra išgaunami mūsų sintetiniai vaistai. Tai labai svarbi augalų grupė žmogaus gyvenime, ypač šiame amžiuje, kai vis dažniau grįžtama prie natūralių priemonių naudojimo. Buvo laikai, kai medicininiai augalai buvo pamiršti, tačiau šiuo metu vyksta renesansas“, – tikina dr. A. Klimienė.
Ruduo ir žiema, anot E. Kaškelienės, yra puikus metas planuoti gėlynus ir jų apželdinimą kitų metų pavasarį.
„Vaistiniai čiobreliai, darželiniai dašiai, vaistiniai šalavijai, ežiuolės, lapiniai kopūstai – tai puikūs augalai. Maistinis kopūstas yra ir vitaminų, ir mineralinių medžiagų užtaisas, atrodantis labai dekoratyviai“, – sako E. Kaškelienė.
Nuodingi augalai
Vaistinių-aromatinių augalų kolekcijos kuratorė E. Kaškelienė teigia, jog prieš renkantis augalus svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kai kurie iš jų gali būti nuodingi ir kenksmingi sveikatai.
„Yra nuodingų augalų grupė, kuri savyje kaupia didesnius ar mažesnius kiekius specifinių medžiagų, patekusios į organizmą jos sutrikdo organų funkciją. Vienas iš tokių augalų yra paprastasis ricinmedis, taip pat – vėlyvis, baltašaknis, širdiškoji maklėja, durnaropė, drignė.
Šie augalai dekoratyvūs, bet nėra tinkami vartoti. Prieš įsigyjant augalą reikėtų pasidomėti. Kai kurie gali veikti odą, kai kurie – virškinimo traktą“, – priduria E. Kaškelienė.
Kai kurie augalai, anot dr. A. Klimienės, gali apsaugoti greta esančius augalus nuo kenkėjų ar parazitų.
„Nereikia būti naiviems ir manyti, kad šiltnamyje pasodinus serentį šiltnamis bus sveikas. Kaip ir cheminiai, taip ir fitoncidiniai augalai [kenkėjus atbaidantys augalai] taip neveikia, jie neveikia po vieną. Atlikę eksperimentą gavome rezultatą, jog nei mėtos, nei čiobreliai, nei raudonėliai po vieną nuo nieko neapsaugo, augalai turi augti poromis, taip galima apsaugoti kitus augalus nuo kenkėjų “, – LRT RADIJO laidoje įžvalgomis dalijasi dr. A. Klimienė.
Viso pokalbio klausykite čia:
