„Gyvenu kaip karalienė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mano pasas meluoja“ sako greitai 100-mečio jubiliejų švęsianti Janina iš Kėdainių rajono. O buvo visko – 35-erių moteris liko našlė, viena augino tris vaikus, daug ir sunkiai dirbo. Visgi nelengvas gyvenimas nesugniuždė – Janina žvitrių akių, linksma, sveika, kalbi ir džiaugiasi savo kasdienybe.
Nebedidelis Janinos ūkelis: šuniukas, kačiukas ir gaidys su keletu vištų. Tačiau vis tiek pamiršti jų negali. Kasdien reikia pašerti, palesinti, pagaliau – ir pasikalbėti. Kadaise Janinos tvartas buvo pilnesnis: netrūko vištų, buvo dvi karvės, ožka. Pastaroji, juokiasi Janina, labai pikta buvo.
„Tokią blogą ožką dar turėjau... Negalėjau praeiti. Aš tik praeinu – mane kumšt. Aš išgriūnu. Jin stovi. Aš tiktai atsikėliau – ir vėl su ragais kumšt“, – pasakoja J. Grigaitienė.
Nors ir labai mėgo pieną, tačiau užpykusi moteris atsikratė tos ožkos. Janina visuomet buvo prie gyvulių: dirbo alinantį darbą kolūkyje, rankomis melžė šešias karves ir neturėjo poilsio dienų. Vėliau – pusšimtis karvių su melžimo agregatais ir tik viena poilsio diena. O namie – vėl gyvuliai.
Aš taupiai gyvenau visą gyvenimą.
„Bijojau, kad neišeičiau ubagauti. Dieną naktį dirbau, – prisipažįsta Kėdainių rajono gyventoja. – Dieną – kolūky, o naktį savo gyvulius reikėdavo prižiūrėti. Va, sakau, kada gi išsimiegosiu? Dabar senatvė, galiu miegoti, o nesimiega!“
Janina trylikos metų liko be motinos, o trisdešimt penkerių – našlė su trimis vaikais. Kito vyro šalia taip ir neatsirado. Sako, protingam nereikėjo nuotakos su pulku vaikų, o išgeriančių pati nenorėjo. Taip plėšydamasi tarp namų ir darbo, Janina pati pasistatė namą, užaugino du sūnus ir dukterį. Moteris turi šešis anūkus, šešis proanūkius ir du proproanūkius.
„Dabar jau gyvenu kaip karalienė. Tik nesmagu, kad viena. Dabar, kai vaikai po savaitę pasidalino pas mamą pabūti, tai jau smagiau. Jau vis ne viena. Neduoda man nieko daryti. O aš noriu dar. Aš noriu eiti pas vištas, jas palesinti, noriu pas šuniuką. O vaikai vis sako, kad pargriūsiu vėl ir lūš kojos. Na, jau atsargiai einu, negriūsiu“, – šypteli judrumu nesiskundžianti moteris.
Sakau: „Gyvenimą ilgina juokas.“
Janinai sulaukus devyniasdešimt devynerių, vaikai po savaitę būna pas mamą, nors ji sako puikiausiai apsieitų ir viena. „Televizorių žiūri ilgai, tai elektros čia uždega, elektra visur dega, – pastabų vaikams negaili mama. – Aš taupiai gyvenau visą gyvenimą – paprastai, taupiai. O jiems nepatinka, kad pasakau taip.“
Rudenį šimtmetį švęsianti Janina turi vieną draugę, beveik dešimčia metų jaunesnę. Nors ir pyksta ant naujų technologijų, dažnai jai paskambina. Paklausta, apie ką draugės dažniausiai kalbasi, Janina tarsi šaiposi iš savęs.
„Apie vištas, kad jau nieko nežinome. Žinote, kai niekur neinam, mes sėdime abidvi. Vis klausiam, na, kokios naujienos, bet nei tų naujienų, kai vaikai neatvažiuoja, nei ką“, – juokiasi J. Grigaitienė.
Visą dėžę turiu pirštinių, kojinių... Nei vienas nenešioja. Dabar, sako, ne mada.
Janinos akys žvitrios ir linksmos. Be penkių minučių šimtametė mėgsta dažnai juoktis.
„Tokia prigimtis musėt, kai į senatvę perkopi, – svarsto pašnekovė. – „Na, ko čia šaipaisi?“ – dukra ant mane kitą sykį su piktumu... Sakau: „Gyvenimą ilgina juokas.“ Dar mano gėlytės žydinčios pradžiugina.“
Janina rūpinasi gėlėmis ir dar mezga. Pyksta, kad niekam mezginių nebereikia. „Kiek aš primezgusi! Visą dėžę turiu pirštinių, kojinių... Nė vienas nenešioja. Dabar, sako, ne mada“, – piktinasi greitai 100-mečio jubiliejų švęsianti Janina Grigaitienė iš Kėdainių rajono.
Visas reportažas apie Janinos buitį – LRT TELEVIZIJOS laidos „Mano pasas meluoja“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
