Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LMNŠA) atstovas, gamtininkas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sako, kad šaltalankiai žmogui itin naudingi, tačiau pats krūmas gali pridaryti ir žalos. Niekas nesiginčija, kad vitaminais garsėjančias uogas valgyti sveika, tačiau šaltalankių krūmai neretai tampa augalu, iš natūralių buveinių išstumiančiu kitus floros dalyvius.
Yra tokie ornitochoriniai krūmai, sako A. Kulbis, kurie itin mėgstami paukščių. Juos gamtininkai rekomenduoja auginti tiems, kurie nori pritraukti paukščius tiek prie sodybų, tiek viešosiose erdvėse.
„Šaltalankiai yra vieni iš tokių krūmų nepaisant to, kad yra nepaprastai dygus krūmas. Tiesa, yra ir bedyglių šaltalankių veislių, kurias galima pamatyti soduose, tačiau tikrai labai retai. Taigi, būtent dėl dyglių įsikuria nemažai paukščių lizdų. Paukščiai ne tik lesa vaisius, bet šaltalankių krūmuose gali jaustis saugiai ir saugiai perėti“, – sako mokinių neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.
Žinoma, šaltalankių vaisius mėgsta ne tik paukščiai – jos itin naudingos ir žmogui. Anot gamtininko, yra tekę girdėti, kad šaltalankio vaisius yra pats nemėgstamiausias tarp Lietuvos gyventojų.
„Sako, kad tai pati nemėgstamiausia uoga, nors čia reiktų pataisyti, kad šaltalankis veda ne uogas, o kaulavaisius. Taigi, turime vaisius, – dėsto A. Kulbis. – Yra žmonių, kurie nemėgsta šių vaisių dėl rūgštumo, tačiau paneigti juose esančios vitaminų tikrai negalime. Tai tikrai vertingas augalas.“
Šaltalankių vaisius maistui apdoroti galima įvairiausiais būdais. Anot A. Kulbio, bene vertingiausias iš produktų yra šaltalankių aliejus (lot. Hippophae rhamnoides). Tai vienas seniausių aliejų, vertinamų dėl savo gydomųjų savybių.
Senovės graikų legenda teigia, kad net žirgų kailis spindėdavo tik įtrintas šaltalankių uogų aliejumi ir jie tapdavo stipresni, šaltalankių aliejumi išgydydavę net žirgų aklumą. Šaltalankių aliejus nuo seno naudojamas ajurvedoje, Tibete, didžiojoje dalyje Europos, Mongolijoje. Jis gali padėti išgydyti nudegimus, įpjovimus, žaizdas, nudegimus nuo saulės, bėrimus ir kitų tipų odos pažeidimus. Naudojant šaltalankių aliejų lėtėja senėjimo požymiai, maitinami kūno audiniai.
„Šaltalankių aliejus gydo. Labiausiai jis gydo įvairiausias žaizdas, tiek išorines, tiek vidines, taip pat uždegimus, įvairias opaliges. Tai čia jo nauda yra didžiausia“, – šaltalankių aliejų giria gamtininkas. Pasak jo, kiti populiariausi iš šaltalankių gaminami produktai yra arbatos, sultys, džemai bei įvairūs padažai.
Tačiau gamtininkas įspėja ir apie šaltalankių žalą. Tiesa, ne sveikatai, o gamtai. Šaltalankiai gali taip išplisti, kad net tapti nepageidaujamais augalais.
„Teko matyti šaltalankiais apsodintą Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE). Ten auga milžiniški sąžalynai. Na tai kaip ir viskas gerai, bet kai šaltalankiai braunasi į natūralius pušynus, tai jau nėra gerai. Dar kelios jo nepageidaujamos vietos yra pajūris ir žemyninės kopos.
Na tikrai nenorėtume, kad šis dygus krūmas užkariautų mūsų pajūrio ar žemynines kopas. Ten yra natūralios, trapios augalų buveinės. Vis tik šaltalankis nėra toks agresyvus, kad jį reikėtų įtrauki į invazinių augalų sąrašus ir kol kas jo ten nėra“, – šaltalankį reabilituoja A. Kulbis.
Gamtininkas visus šaltalankių mėgėjus prašo šių vaisių nerinkti pakelėse. „Nerinkime jų nuo krūmų, kurie auga prie autostradų, kitų kelių bei taršių vietų. Tikrai yra gausybė neužterštų augimviečių“, – pataria Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis
LRT.lt primena, kad šaltalankio (gr. Hippophae) pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžių hippos – arklys ir paeas – žvilgantis. Augalo uogos vartotos gyvulių parazitams naikinti. Šaltalankiai auginami kaip vaistiniai augalai, dekoratyviniai krūmai, dažniausiai naudojami gyvatvorėms formuoti, arba kaip smėlynų sutvirtinimo augalas.
Šaltalankio gentyje skiriamos šešios rūšys ir devyni porūšiai, kurių dauguma auga Azijoje. Tik viena rūšis – dygliuotasis šaltalankis (lot. Hippophae rhamnoides) – paplito plačiai Europoje. Į Baltijos teritoriją ši rūšis pateko pieš 7 tūkst. metų.
Visas pokalbis su gamtininku apie šaltalankius – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
