Ne veltui specialistai, dirbantys psichikos sveikatos srityje, perdegimą pradėjo laikyti 21 a. pandemija, kai nuolatinis siekis įrodyti sau, kad galima įgyvendinti daugiau, tampa pagrindine priežastimi nematyti savo, kaip žmogaus, būtinųjų poreikių, pastebima socialinės iniciatyvos „Skirtingos spalvos“ pranešime žiniasklaidai. Iniciatyvos renginyje dalyvavęs psichiatras prof. Eugenijus Laurinaitis sako, kad perdegimą sudaro trys pagrindiniai dalykai: emocinis išsekimas, entuziazmo praradimas ir depersonalizacija.
Kiek kainuoja noras turėti viską? Psichiatras prof. E. Laurinaitis teigia, kad neįmanoma žmogui turėti visko ir reikėtų nepamiršti kinų patarlės: „Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu, duok man proto nedaryti, ko negaliu, ir duok išminties atskirti vieną nuo kito.“
Anot psichoterapeuto, darbas ir laisvalaikis dažnam jau tampa nebeatskiriama: „Reikia nepamiršti, kad darbas yra tai, už ką jūs gaunate pinigų, o laimės esmė, kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo norisi eiti namo. Perdegimas atsiranda nuo noro būti savo darbo entuziastais ir viską padaryti geriau.
Tad kelkime klausimą, ar galima dirbti geriau? Atsakymas paprastas – žinoma, ne. Negaliu padaryti geriau, nei galiu. Kai pradedame stengtis ir daryti tai, ko gerai nemokame, prasideda klaidos.
Juk dirbti geriau išsilieja į veiksmą dirbti daugiau, tai reiškia, kad vietoj 8 val. per parą dirbame ir 10, ir 11, ir po 12 val. Kai kurie giriasi, kad aria net ir 14 val. per parą. Ką tai reiškia žmogui? Kad jam nelieka laiko miegui ir gyvenimui“, – mintimis dalijasi prof. E. Laurinaitis, teigiantis, kad norint išlaikyti pusiausvyrą, svarbu pasikliauti viena aritmetine taisykle.
„24 yra 8 padauginta triskart. Vadinasi – 8 valandas turėtume skirti darbui, 8 val. – miegui ir 8 val. – laisvalaikiui, kurį reikia panaudoti sau, kas yra ne darbas ir ne miegas. Tai laikas sau, savo gyvenimui“, – mintimis dalijasi jis ir priduria, jog svarbu turėti užsiėmimą, nesusijusį su darbu, kuris teiktų mums džiaugsmo – tai turėtų būti kažkoks laisvalaikio pomėgis.
Mums laiko pusiausvyra yra reikalinga tam, kad išlaikytume vidinę psichologinę pusiausvyrą tarp įvairių mums svarbių dalykų. Taip galima išvengti ir nesantaikos šeimoje, kuri galbūt nesitikėjo, kad kitas žmogus bus nuolat paskendęs darbuose, nuolat sieks būti geriausias.
Kalbant apie savirefleksijos svarbą žmogui, profesorius ragino nepamiršti, kad ji turėtų būti mūsų didžiausias mokytojas.
„Mokėjimas sau pačiam duoti ataskaitą ir kelti klausimą, o kas iš to išėjo, ir ieškoti atsakymų – mūsų galimybė mokytis. Juk mes mokomės ne iš klaidų, o iš sėkmių, nes klaidos parodo, ko mums nereikia daryti, o sėkmė parodo, kur yra kelias, kuriuo turime eiti‘‘, – įžvalgomis dalijosi prof. E. Laurinaitis.
Kalbėdami perdegimo tema turime nepamiršti ir baimės jausmo, kuri yra natūrali žmogaus organizme kylanti reakcija į neišvengiamas ir kartais nepatirtas situacijas. Ypač su šia būsena dažnai susiduria dirbantys žmonės, kurie ir yra vedami baimės sąlygų. Anot profesoriaus, su baime nereikia kovoti, nes taip jai parodome, kad gebame į ją koncentruotis.
Pokalbyje dalyvavo ir verslininkas Regimantas Buožius, kuris pasidalijo savo asmenine patirtimi gyvenant su perdegimu. „Nuovokos skirti laiko laisvalaikiui nebuvo, nes darbas ir buvo tas laisvalaikis.
Atrodo savaime suprantama, kad gerai veikiančiam verslui reikia dar didesnio krūvio, tad tas krūvis ir tapo narkotiku. Tik po kiek laiko išdrįsau draugų paprašyti pagalbos, kurie tuo metu nuo manęs nusisuko. Tada supratau, kad aš esu visiems, bet ne sau“, – atvirauja Regimantas.
Visas pokalbis – vaizdo įraše.
