Ar gali žmogus pasikeisti pavardę, nesudaręs bažnytinės arba civilinės santuokos? Jei taip, kaip ir kur tai padaryti? Ir ar galima keisti pavardę į kokią tik nori? Tokių klausimų kilo LRT.lt skaitytojams, besidomintiems pavardžių keitimo sąlygomis Lietuvoje.
Kaip LRT.lt informavo Dovilė Seniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus patarėja, asmenvardžių keitimo tvarką civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuoja Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos (LR) teisingumo ministro 2016 m. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“; taip pat 2022 m. LR asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas Nr. XIV-903; 2022 m. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ Nr. 424.
Anot D. Seniulienės, asmenys, sulaukę 16 metų, asmenvardžius gali keisti, jei šie neprieštarauja gerai moralei ir LR viešajai tvarkai, kai keičiami nepilnamečių vaikų asmenvardžiai, jie taip pat turi neprieštarauti geriausiems vaiko interesams. „Pasirinkti asmenvardžiai turi atitikti asmens lytį, išskyrus atvejus, kai juos keičia asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas“, – priduria D. Seniulienė.
Taigi asmuo, tiek pilnametis, tiek ir nepilnametis, gali pasikeisti pavardę ir nesudaręs santuokos, o, sudaręs bažnytinę ar civilinę santuoką, turi teisę pasilikti savo pavardę arba pasirinkti sutuoktinio (-ės) pavardę, arba prijungti prie savo turimos pavardės sutuoktinio (-ės) pavardę.
Taisyklės nustato asmenvardžių keitimo pagrindus, jų sąrašas yra baigtinis ir nepalieka vietos „improvizacijoms“. Tad negalima keisti savo pavardės ar vardo į išgalvotus ir tokius, kurie neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų ir lietuvių kalbos rašybos taisyklių, nebent tai būtų teisės aktuose numatytos išimtys dėl asmenvardžių rašymo ne lietuvių kilmės asmenims.
„Tarkime, jeigu asmuo nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę pagal tiesiąją giminystės liniją ar vieno iš jų pavardę, o duomenų apie senelį, prosenelį nėra gyventojų registre, asmuo privalo pateikti įrodymus, kad jo senelis, prosenelis turėjo pageidaujamą įgyti pavardę. Jeigu asmuo nori susigrąžinti anksčiau turėtą pavardę (pvz., iki santuokos), civilinės metrikacijos įstaiga, vadovaudamasi Registrų centro duomenimis, pakeis asmeniui pavardę į turėtą iki santuokos“, – pavardės keitimo bei pasirinkimo galimybes išaiškina D. Seniulienė.
Kaip paaiškino Civilinės metrikacijos skyriaus patarėja, asmuo, norintis pasikeisti pavardę taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, turi užpildyti LR teisingumo ministerijos patvirtintą prašymo formą dėl asmenvardžių pakeitimo. Šį prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus (jei jie būtini) reikia pateikti metrikacijos įstaigai. Prašymo įvykdymo terminas – 20 darbo dienų.
Taip pat primenama, kad, pasikeitus asmenvardį, žmogus privalo pasikeisti ir asmens dokumentą.
