„Darau tai, ką noriu daryti, gyvenu taip, kaip noriu gyventi, žinau savo kelią. Žinau, kas esu, ką galiu, o ko – ne. Ir man tai suteikia tam tikros drąsos“, – portalui LRT.lt sako iškalbingoji komunikacijos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, pripažįstanti, jog kartais dėl savo ilgo liežuvio tenka graužtis. Su Dovile pasikalbėjome ir apie šeimą, laimę, laikus, kuriais norėtų pagyventi, bei žmogų, su kuriuo per Vilnų prasieitų basa.
Į Prousto klausimyną sudėti klausimai, kuriuos rašytojas Marcelis Proustas paauglystėje buvo nusiuntęs savo draugei Antoinette Faure, būsimo Prancūzijos prezidento dukrai. Į panašų klausimyną vėliau buvo atsakęs ir pats M. Proustas. Prabėgus šimtmečiui daug kas šį klausimyną laiko asmenybės testų pirmtaku, nes jo klausimai padeda geriau pažinti žmogų. Portalas LRT.lt kviečia į Prousto klausimus atsakyti ir eterio veidus, rašytojus, atlikėjus, aktorius, kūrėjus.
Šįkart į M. Prousto klausimus atsakė komunikacijos specialistė, kūrybininkė, nuomonės formuotoja ir atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė.
– Kas jums yra laimė? Ramūs, saugūs namai, kuriuose yra du mano mylimiausi pasaulyje žmonės.
– Kas yra jūsų didžiausia baimė? Mirti.
– Kurio savo būdo bruožo labiausiai nemėgstate? Ilgo liežuvio ne vietoje ir ne laiku.
– Kokia kitų savybė labiausiai erzina? Viena sakyti, kita daryti.
– Kokia asmenybe žavitės labiausiai? Labai žaviuosi Margarita Jankauskaite, Jūrate Čerškute ir Dalia Grybauskaite.
– Kam išleidžiate daugiausiai? Batams.
– Kokia šiuo metu yra jūsų dvasios būsena? Stabiliausia per visą gyvenimą.
– Kokiais atvejais sakote neteisybę? Kai nenoriu, kad mama man skaitytų moralus.
– Kuris pačios išvaizdos bruožas labiausiai erzina? Nesakau, kad labai erzina, bet norėčiau turėti kiek labiau išreikštą liemenį.
– Žmogus, kuris jums kelia panieką? Žmonių grupė, aktyviai skleidžianti dezinformaciją, propagandą bei kitokį šlamštą, naudingą rusijai (iš mažosios r) ir taip sukelia kažkiek panikos, kai pradedi galvoti, kas būtų, jeigu būtų.
– Kokią vyrų savybę labiausiai vertinate? Humoro jausmą.
– Kokią moterų savybę labiausiai vertinate? Tvirtumą.
– Kokį žodį ar frazę vartojate per dažnai? Galbūt pastaruoju metu truputį pavargau nuo to, kaip dažnai apie viską man norisi sakyti „nuostabu“. (Juokiasi.) Turbūt žmonės iš šono mano, kad esu tikrai trenkta, nes kaip viskas gali būti nuostabu. Bet dabar pagalvojau – net ir kalbant apie savo dvasios būseną, tas žodis natūraliai atsiranda lūpose.
– Kas yra didžiausia jūsų gyvenimo meilė? Žinoma, sūnus! Jis – mano veidrodis, mano demonai ir mano angelai, mano begalybė viename.
– Kada ir kur buvote laimingiausia? Laiminga būnu, kai viskas gerai, kai namuose niekas nekelia riaušių, kai yra linksma, kai einame miestu, valgome saldumynus, čiuožinėjame nuo čiuožyklos... Dar mums visiems trims būna labai gera prie jūros. Kai važiuojame į Latviją, kur kaskart išsinuomojame vieną namuką ant jūros kranto, mūsų dienos būna kaip iš filmo. Baltijos jūra mūsų gyvenime tikrai daug reiškia.
– Kokį talentą labiausiai norėtumėte turėti? Norėčiau turėti amatą – mokėti siūti, gaminti batus, kirpti plaukus ar pan. Kad galėčiau daryti ką nors apčiuopiamo ir pailsinti galvą nuo to, kad viskas yra kūryba ir ore sklandantys dalykai.
– Jei galėtumėte savyje pakeisti vieną dalyką, kas tai būtų? Aš ir bandau keisti. Manau, kad kartais turiu daug stačiokiškumo ir kategoriškumo, atrodo, kad turi būti taip ir ne kitaip. Tačiau pastaruoju metu vis sutinku autoritetingų žmonių, kurie primena, jog gali būti ir taip, ir taip. Ir juk tikrai! Taigi norėčiau turėti mažiau stačiokiškai išreikšto kategoriškumo, tiesa, jis kartais padeda ir gerų dalykų nuveikti. Vis dėlto džiaugiuosi, kad emocinį intelektą pastaruoju metu man pavyksta pagludinti.
– Ką laikote didžiausiu savo pasiekimu? Tai, kad darau tai, ką noriu daryti, gyvenu taip, kaip noriu gyventi, žinau savo kelią, žinau, kas esu, ką galiu, o ko – ne. Man tai suteikia tam tikros drąsos.
– Jei po mirties galėtumėte grįžti kitu žmogumi, gyvūnu ar daiktu, kokiu pavidalu sugrįžtumėte? Iš tiesų norėčiau grįžti į praeitį bei pamatyti gražiausius ir turtingiausius Lietuvos metus, pirmiausia į galvą šauna – tarpukario Kaunas. Norėčiau į tuos laikus, kai dar buvome nesunaikinti, turėjome ir intelektą, ir talentus... Dažnai apie tai diskutuojame su vyru, aš galbūt daugiau svaičioju, jis, kaip istorijos fanatikas, dažniau remiasi faktais, tačiau mes kalbamės apie tai, kas mes būtume, jei mūsų nebūtų ištikęs Holokaustas ir okupacija.
– Kur labiausiai norėtumėte gyventi? Prie jūros.
– Kas yra jūsų brangiausias turtas? Šeima – sūnus, vyras, sveiki tėvai, brolis, jo šeima. Materialinių dalykų ar turto, rodos, visada negana ir norisi daugiau, tačiau geriau pagalvojus – ko dar mums reikia? Svarbiausia, kad visi sveiki būtų ir karo nebūtų.
– Kokia yra jūsų svajonių profesija ar užsiėmimas? Labai ilgai svaičiojau apie menus, muziką ar režisūrą. Dabar vis tenka juos pačiupinėti ir galvoju, gaila, kad neturiu profesionalaus menų pagrindo po kojomis.
– Kokia ryškiausia jūsų būdo savybė? Turbūt drąsa ir humoro jausmas.
– Už ką labiausiai vertinate savo draugus? Už vienybę, sugebėjimą susitelkti.
– Kas yra jūsų mėgstamiausi rašytojai? Šiemet esu susirgusi trejybe – Lauren Groff, Rachel Cusk ir Hannah Kent. Deivės!
– Kuris grožinės literatūros personažas yra jūsų mėgstamiausias? Petro imperatorė.
– Kaip manote, su kuria istorine asmenybe turite daugiausiai bendro? Kažkas kaip tik sakė, kad esu kaip Gabrielė Petkevičaitė-Bitė! Galbūt su ja? Taip pat manau, kad galėčiau būti viena iš sufražisčių arba kartu su Žemaite galėčiau vaikštinėti po Vilnių be batų.
– Kas yra jūsų herojai realiame gyvenime? Man didžiausi herojai yra tie, kurie man padėjo pagimdyti – gydytojai, tie, kurie man padėjo tapti tokia, kokia šiandien esu – mokytojai, ir tie, kurie mane šitaip užpildo šiandien – menininkai: nuo aktorių ar režisierių iki šokėjų ar dainininkų.
– Kokie vardai – jūsų mėgstamiausi? Sūnui duotas vardas Kristijonas! Bet pagalvoju, kad jei būtų gimusi dukra, būčiau ją pavadinusi galbūt Marcele ar Anele – man labai gražūs vardai, menantys tarpukario Kauno laikus.
– Ko labiausiai nemėgstate? Labiausiai svajoju, kad galėčiau daug miegoti ir visą dieną ramiai lovoje skaityti. Tiesa, jei mano vyrai mane išleidžia, vis tiek atsikeliu 8 ryto ir nuolat jaučiuosi neišsimiegojusi. Iš tiesų, dabar labai nemėgstu anksti keltis.
– Dėl ko labiausiai gailitės? Gailiuosi, kai dėl ilgo liežuvio ką nors nuoširdžiai įžeidžiu. Nekalbu apie kritiką politikams ar pan., tačiau jei pažeidžiamesni žmonės dėl mano pasisakymų būna įskaudinti, visada gailiuosi ir graužiuosi.
– Kaip norėtumėte numirti? Greitai. Galbūt kaip mano baba – ji prisėdo pietauti ir iškeliavo.
– Koks yra jūsų moto? Tikriausiai tokio neturiu. Nebent kai būna sunku – tada sau primenu, kad ir tai praeis.
Daugiau rubrikos „Proustas klausia“ publikacijų rasite čia.
