Antradienio vakarą verslininkų Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio namuose įvyko konfliktas, į kurį buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. Specialistai tikina, kad nors atrodo, kad smurtas paplitęs asocialiose šeimose, tačiau jo yra visur – ir politikų, ir advokatų, ir prokurorų, ir inteligentų šeimose. Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet ir visa tai matantys vaikai.
Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikalstamas veikas Vilniaus apskrityje suvestinėje trečiadienį pasirodė informacija apie antradienio vakarą, maždaug 21 val. 49 min., kilusį konfliktą, kurio metu vyras (gimęs 1990 m.) smurtavo prieš moterį (gimusią 1994 m.).
„Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai, taip pat ir Vaikų teisių specialistai – kadangi namuose buvo mažamečių, specialistų darbas užtikrinti jiems saugią aplinką“, – portalui LRT.lt sakė Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Jos teigimu, vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Joje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Trečiadienio popietę iš areštinės išleistas L. Suodaitis žiniaskladai teigė negalintis išsamiai pakomentuoti susidariusios situacijos, nes šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jam mestus kaltinimus vyras neigė.
Anot prokuratūros, šiuo metu atliekami būtini tyrimui veiksmai, renkami reikšmingi duomenys, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Jam pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui. Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
L. Suodaitis po apklausos iš areštinės buvo paleistas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai tenkino prokuroro prašymą ir įtariamajam skyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą 2 mėnesius gyventi atskirai (skyriumi) nuo nukentėjusiosios.
LRT.lt rytą susisiekus su V. Siegel ši situacijos nekomentavo, tačiau savo socialiniame tinkle pasidalijo lakonišku įrašu.
„Esu sukrėsta, šoke, pažeminta. Daugiau negaliu nieko kol kas parašyti. Kiekvienas žodis dabar – neapsakomai sunkus. Atima visas jėgas. Tenoriu padėkoti medikams už pagalbą ir pareigūnams už greitį“, – rašė moteris.
Skaudi problema
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė tikino, kad konkrečių atvejų komentuoti negali, tačiau teigė, kad smurtas artimoje aplinkoje – viena skaudžiausių šeimos problemų, kuri paliečia kiekvieną jos narį.
„Smurtinėse situacijose nukenčia ne vien konfliktuojantys suaugusieji, bet net ir matomas smurtas gali palikti ryškius emocinės ir psichologinės žalos pėdsakus tolimesniame vaiko gyvenime. Bet kuriuo atveju, šeimoje įvykęs smurtas signalizuoja apie patiriamus sunkumus ir pagalbos poreikį. Tam, kad vaikas augtų saugioje, jo poreikius atliepiančioje aplinkoje, pirmiausiai pagalba reikalinga visai šeimai – suaugusiesiems svarbu išspręsti savo emocinius sunkumus, įveikti savo krizes ir nuo jų apsaugoti savo vaikus.
Įprastai nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu jos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami situaciją šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – sako L. Baranauskienė.
Kalbant apie galimo smurto šeimoje atvejus, pirmiausia vaiko teisių gynėjai pasirūpina, jog vaikas liktų saugioje aplinkoje ir artimų žmonių, galinčių suteikti jam visapusišką gerovę, priežiūroje. Pokalbio su vaiku metu, vaiko teisių gynėjai išklauso jo nuomonę, aiškinasi, kaip vaikas jaučiasi, ką jis šiuo metu išgyvena, sprendžia, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad vaikas pasijustų geriau. Visuomet siekiama korektiško pokalbio, nesmerkiant ir nevertinant tėvų elgesio bei stengiantis neiššaukti vaiko gynybiškumo.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog kiekvienas galime padėti sustabdyti smurtą visuomenėje, tad pastebėjus bet kurios rūšies smurtą nuo kurio galimai kenčia vaikai, prašo nelikti abejingiems ir visada pranešti šią informaciją.
Smurtas artimoje aplinkoj gali pasitaikyti bet kurioje šeimoje
Viešojoje erdvėje nuvilnijus informacijai, kad nuomonės formuotoja, verslininkė V. Siegel-Suodaitė galimai patyrė fizinį vyro Lauryno smurtą ir moteriai prireikė medikų bei policijos pagalbos, pradėta garsiai kalbėti apie tai, kad ne visi žinome, kaip atpažinti smurtautoją ir skirtingas smurto formas. Ir kad tokios sudėtingos problemos gali paliesti visus visuomenės sluoksnius ir visas šeimas – tiek žinomas, tiek ir ne.
Kaip LRT.lt paaiškino Reda Jureliavičiūtė, asociacijos „Lygiai“ vadovė ir VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja, nors, anot Statistikos departamento, 2022 metų duomenimis Lietuvoje buvo iš viso užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, didelė dalis jų taip ir lieka už uždarų durų, nes baiminamasi kreiptis, sunku tai įrodyti, o kartais smurtas net nėra atpažįstamas kaip smurtas.
Be to, vis dar egzistuoja stigma, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai kenčia asocialios šeimos. Vis dėlto, kaip teigė LRT.lt kalbinta Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje atlikti tyrimai bei vykdytos apklausos tai paneigia.
„Smurtas paplitęs visur – ir politikų, ir advokatų, ir prokurorų, ir inteligentų šeimose. Galbūt labiau pastebime tas kitas šeimas, nes į policiją lengviau kreiptis nežinomam žmogui ar neužimančiam svarbesnių pareigų. Dėl to ir atsiranda stigma, kad tai [smurtas] susiję su alkoholio vartojimu, žemesniu išsilavinimu. Bet taip tikrai nėra. Nėra jokio skirtumo, ar tu esi inteligentas, ar bedarbis – problema egzistuoja visuose visuomenės sluoksniuose“, – pabrėžia specialistė.
R. Jureliavičiūtė patvirtina, kad, nors statistika rodo, jog tai dažniau pasitaiko žemesnio išsilavinimo asmenų šeimose, mes nežinome tikrųjų atvejų skaičių bei situacijų. „2014 metų FRA atasakaitoje teigiama, jog 48 procentai lietuvių teigė pažįstantys moterį, kuri patiria smurtą artimoje aplinkoje. Tai išties dideli rodikliai“, – pabrėžia ekspertė.
Ji priduria, kad visuomenėje vis dar vyrauja žalingi stereotipai apie lyčių vaidmenis ir santykius, kurie ne tik prisideda prie stigmų kūrimo, bet ir prie nenoro kreiptis pagalbos.
Žinomiems asmenims kreiptis pagalbos – sudėtingiau
Kita problema, kad policijos suvestinėse rečiau atsiranda tokie duomenys, jei smurtą patyrusi moteris yra žinoma visuomenėje arba jei jos vyras / partneris yra žinomas ar svarbias pareigas užimantis asmuo. J. Šeduikienės teigimu, tuomet tokia moteris ieško kitų būdų, kur kreiptis specializuotos kompleksinės pagalbos, nes tokių centrų Lietuvoje – tikrai nemažai.
„Pakliuvus į tokią situaciją pačiam iš jos išeiti yra be galo sunku, tad jei jau kviečiama policija, tai labai aiškus fizinio smurto panaudojimo atvejis. O juk prieš tai gali būti besitęsęs ir ekonominis, psichologinis smurtas, emocinė prievarta“, – sako J. Šeduikienė.
R. Jureliavičiūtė priduria, kad tokiems atvejams yra skirta daug organizacijų, teikiančių profesionalią pagalbą visiškai konfidencialiai. „Įsivaizduoju, kad žinomam žmogui tikrai sunku kreiptis dėl baimės, jog istorija pasklis į viešumą su visomis pasekmėmis. Tačiau tai nėra vienintelė nesikreipimo pagalbos priežastis“, – sako „Lygiai“ vadovė.
Be to, pripažinti smurto savo šeimoje faktą gali būti sudėtingiau ir dėl to, kad socialiniuose tinkluose dažniausiai esame rodyti gražiausią savo gyvenimo bei santykių pusę.
„Smurtas yra slepiamas, nes tai nėra kažkas, kuo gali pasididžiuoti ir pasidžiaugti. Daliai asmenų sunku priimti patį faktą, kad tavo artimas žmogus gali su tavimi taip elgtis, juk norisi tikėti, jog tai pasikeis, bijoma visuomenės smerkiančio vertinimo.
Socialiniai tinklai savaime nėra blogis. Turiu mintyje tai, kad yra rodomas tobulos šeimos portretas, tačiau yra ir žmonių, kurie taip pat kalba ir viešina savo mažiau sėkmingas istorijas, kalba jautriomis ir skaudžiomis temomis. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena jų“, – pastebi R. Jureliavičiūtė.
Smurtautojas – tai niekuo neišsiskiriantis vyras
„Lygiai“ vadovės teigimu, atpažinti smurtautoją pagal kokias nors savybes ar elgesio modelius nėra paprasta: „Net ir žinant tam tikras savybes ar santykių vystymosi schemą, žmonėms aktyviai kuriant santykius tikrai ne visada lengva pastebėti ir atpažinti smurtą, o ypač – mažiau atpažįstamas smurto formas, tokias kaip seksualinis, emocinis smurtas. Tai priklauso nuo daugybės įvairių faktorių, kiek daug ar mažai žinome apie smurtą santykiuose, ar mes aiškiai turime nusistatę ir įsivardinę savo asmenines ribas, ar pastebime, kai jos yra peržengiamos, ir ką suo tuo darome.“
„Jeigu kalbame apie smurtautojo paveikslą, tai galim pasakyti taip – tai niekuo neišsiskiriantis vyras, – karčiai šypteli Moterų informacijos centro vadovė J. Šeduikienė. – Iš išorės jums gali atrodyti, kad tai labai graži šeima, kuri labai gerai tarpusavyje sutaria, tačiau jūs nematote, kas ten darosi šeimos viduje. Tiek vyras, tiek moteris – jie niekuo neišsiskiria. Žinoma, žmonės slepia apie problemą – jiems gėda. Kiek reikia drąsos prisipažinti, kad kažkas šeimoje negerai. Žmonės bando tai paslėpti, su tuo kaip nors susitaikyti, tikisi, kad o galbūt jis ar ji pasikeis. Bet be pagalbos taip nebūna...“
Dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau būta smurto
Kaip pastebi J. Šeduikienė, įprastai tokiais atvejais būna susiformavę toksiški santykiai, tai tarsi užburtas ratas, iš kurio išeiti moteriai, net ir patyrus smurtą ir kreipusis į policiją ar kitas tarnybas, gali būti sunku. Todėl neretai susitaikoma su vyru, grįžtama į senąją situaciją.
„Moterys argumentuoja: aš jį myliu, noriu su juo gyventi, noriu, kad jis manęs nemuštų. Tai be galo sudėtingi tarpusavio ryšiai. Užtat jei sprendžiamos smurto artimoje aplinkoje arba seksualinės prievartos problemos, labai svarbu švietimas, įsitraukimas. Reikalinga mokyti žmones, ypač jaunus, atpažinti, kas apskritai yra smurtas, kaip su tuo kovoti. Nes mes labai ilgai einam iki to, kol pripažįstam, kad su mumis vyksta kažkas negero“, – pabrėžia J. Šeduikienė.
Ji priduria, kad ypač tose šeimose, kuriose jau buvo pasitaikę smurto atvejų, žmonėms atrodo, kad tokie santykiai yra normalūs: kažką pastumti, pažeminti, suduoti per veidą. Iš kitos pusės, jei toks toksiškas santykių modelis moteriai nėra įprastas, gali pakakti ir vieno atvejo, kad ji tokius santykius nutrauktų visiems laikams. Tai retesni atvejai, anot J. Šeduikienės, tačiau jų tikrai yra ir Lietuvoje.
Ekspertė priduria, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis dar egzistuoja nuostata, kad kaip moteris gali likti viena, be vyro? Todėl taikomasi su smurtu tol, kol tas toksiškas santykis atrodo nebepakeliamas.
Iš kitos pusės, J. Šeduikienė pabrėžia, kad pagalba reikalinga ir patiems smurtautojams: „Nedaug iš jų pasikeičia, bet yra tokių, kurie persvarsto savo poelgius, ir bando keistis. Tad reikia apie tai kalbėti ir suteikti pagalbą.“
