Į Dzūkijos nacionalinio parko stumbryną atvežtos septynios stumbrų patelės. Iki žiemos pabaigos – iš vidurio Lietuvos – planuojama perkelti 25 stumbrus. Vėliau juos išleidus į laisvę, tikimasi, kad susiformuos genetiškai sveikos bandos kelias. Ekspozicinis aptvaras lankytojams turėtų būti atvertas pavasarį.
Į du aptvarus paleistos septynios stumbrų patelės. Jos į mobilias gaudykles įkliuvo Kėdainių rajone. Tiesa, pamatyti stumbrų čia šimto hektarų aptvare nėra beveik jokios galimybės. Iki žiemos pabaigos tikimasi, kad iš vidurio Lietuvos į aptvarą bus perkeltos 25 stumbrės. Sugauti žvėris, esančius laisvėje, pasak mokslininkų, – nemažas iššūkis.
„Galime privilioti tiek morkomis, tiek burokėliais, kas jiems labiausiai tinkama. Ir jiems patekus į gaudyklę, spąstus, mobilias gaudykles, su gaudyklėmis, kad jos nevartytume, nejaudintume, su visa gaudykle atvežam čia ir išleidžiam šitoje teritorijoje“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.
„[Izoliatoriai] yra skirti, kad, atvežus stumbrą, galėtum paleisti jį čionais, apžiūrėti, ar jis sveikas, ar nėra problemų. Įleidžiame, palaikome, jeigu viskas tvarkoj, tada leidžiame į bet kurį aptvarą“, – teigia Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.
Mokslininkai žvėris aptvare gali stebėti nuolat, fiksuoti jų bendravimo ir maitinimosi įpročius. Stumbrams uždedamas palydoviniu ryšiu duomenis siunčiantis antkaklis, jie gaunami kas valandą.
Kurti naują stumbryną Dzūkijoje sumanyta siekiant gerinti stumbrų, įrašytų į Raudonąją knygą, genetinį fondą. Esą vis labiau nerimaujama dėl žvėrių populiacijos, nes Vidurio Lietuvoje vyksta artimos giminystės kraujomaiša, nėra naujų genų.
„Tikslas po kurio laiko, suformavus bandą, paleisti į teritoriją Dzūkijoje. Išleidę jau matysime, kaip jie elgiasi toliau, ir tikimės, kad jie susitiks su tais patinais, stumbrais, kurie yra atvykę iš Baltarusijos, iš Oziorų“, – pasakoja A. Kibiša.
Aptvarai įrengti, po Naujųjų bus baigta stumbrininko sodyba. Įrengtas ir ekspozicinio aptvaro apžvalgos takas, jis pritaikytas ir žmonėms su negalia.
Stėgalių miške ekspozicinis aptvaras užima 15 hektarų miško, čia bus vedamos ekskursijos, aptvare gyvens 5-6 stumbrai.
„Yra šėryklos, yra druskos laižyklos, yra smėlio aikštelė, yra pavėsinė gyvūnams apsisaugoti nuo saulės, automatinė girdykla – tai, kas būtina, kad stumbras gyventų pusiau natūraliomis sąlygomis“, – sako E. Gudelevičius.
Pirmuosius lankytojus į stumbryną planuojama pakviesti pavasarį. Lietuvoje veikia du aptverti stumbrynai. Panevėžio rajone, Pašiliuose, dar vienas neseniai įrengtas Telšių rajone. Laisvėje stumbrai šiuo metu gyvena Panevėžio ir Kėdainių rajonuose. Jų priskaičiuojama apie du šimtus.
