„Jei vyras nori mylėtis kasdien, o žmona kartą per mėnesį, tai koks bus kompromisas?“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ klausia porų psichologas Mykolas Truncė ir čia pat atsako, – 15 kartų. Pasak jo, nei žmona, nei vyras dėl tokio kompromiso nebus patenkinti. „Jie abu bus nelaimingi, – tikina jis. – Vienintelis būdas, kai mes suprantame vienas kito poreikius ir surandame tokius veiksmus, kurie leistų patenkinti abiejų poreikius. Tai čia ir būtų abipusio laimėjimo konflikto sprendimo būdas.“
Tarpusavio santykiuose sutuoktiniai dažnai naudojasi paklusimo modeliu, kuris ilgainiui yra žalingas, sako porų psichologas Mykolas Truncė. Pasak jo, toks modelis susiformavo prieš maždaug šešis tūkstančius metų, kuomet pradėjo formuotis monogaminė vieno vyro ir vienos moters šeima.
„Tuomet kažkas turėjo būti viršuj. Na ir, aišku, viršuje būdavo tas, kas stipresnis. Tai taip jau gavosi natūraliai, kad tuo metu vyras užimdavo tą viršesnio padėtį. Toks modelis laikėsi labai ilgai, net bažnyčios knygoje parašyta, kad vyras yra šeimos galva, o žmona jam turi paklusti. Biblijoje taip parašyta“, – sako M. Truncė.
Pasak psichologo, toks porų balansas išliko net iki praėjusio amžiaus vidurio – 1948 metų gruodžio 10 dienos. Būtent tą dieną buvo pasirašyta visuotinė žmogaus teisių deklaracija, primena jis. Nuo tada moteris oficialiai tapo lygi vyrui.
„Deja, dar yra daug valstybių, kuriose nebuvo pasirašyta ši deklaracija. Ten, kur ji nebuvo pasirašyta, moterys, kaip aš sakau, yra pakely tarp tvarto ir virtuvės bei, žinoma, nėra lygios vyrui, sako porų psichologas.
Nors lygybė nemažoje dalyje šalių ir atsirado, tačiau niekas neišmokė lygiavertiškai bendrauti, suprasti vienas kitą ir sutarti. Būtent dėl to ir kyla konfliktai. Tuomet kažkam tenka nusileisti ir tas, kas nusileidžia, kenčia ir kenčia... Ilgainiui pritrūksta kantrybės, persipildo jo kantrybės taurė ir tada jau taškosi...“, – dažnų konfliktų pagrindinę priežastį įvardija laidos pašnekovas.
Psichologas tarp dažnų porų konfliktų priežasčių vardina ir tarpusavio bendravimo stoką, sekso nesuderinamumus, nesutarimus dėl vaikų priežiūros, namų, pinigų. „Pagrindinės sritys yra dėl tarpusavio bendravimo – kaip, kada ir apie ką kalbėti; dėl sekso – kaip dažnai, kiek ir ką daryti; dėl vaikų – kaip juos užimti ir auklėti; dėl namų – kaip prižiūrėti, kas ką turi tvarkyti, dėl pinigų – kokios pajamos, kaip jas leisti, kaip išlaidas apskaityti; dėl tikslų – ką daryti, kur keliauti ir panašiai“, – dėsto porų psichologas.
Dažniausiai konfliktai kyla dėl to, kad kiekvieną iš išvardintų sričių abi poros pusės mato skirtingai, tikina pašnekovas. Pasak psichologo, kiekvieną skirtingą situaciją mes matome skirtingai, tačiau bėda tame, kad kiekvienas galvojame, jog ją teisingai matome būtent mes.
„Tada ir bandome kitą pažeminti, nustumti ir pasakyti, kad aš esu teisus ar teisi. Dėl to ir kyla konfliktai, mat kita poros pusė turi savo nuomonę, – sako M. Truncė. – Žinoma, priklauso dar ir nuo žmonių charakterio: gali įsiliepsnoti lengvi, dideli ir labai dideli konfliktai.“
Konfliktas rodo, kad poroje yra požiūrių skirtumas, toliau tęsia pašnekovas. Tai, pasak jo, nėra nieko blogo, tačiau blogai yra tada, kuomet nemokama išspręsti kylančio konflikto taip, kad abu poroje būtų laimingi.
Tam, kad išsaugotume santykius, privalu turėti emocinę trauką, pabrėžia porų psichologas. „Santykiai prasideda nuo emocinės traukos. Jeigu bendrauja vyras su moterimi ir jie vienas kitam patinka, atsiranda noras būti kartu ir bendras tikslas apsigyventi kartu. Iš tos emocinės traukos kyla meilė, paskui iš meilės kyla aistra, iš aistros, žinome, būna seksas, o iš sekso, žinome, būna vaikai.
Tada kyla klausimas kur gyvensime, kaip tvarkysimės su pinigais ir ką mes kartu norime pasiekti. Taigi, visa tai statoma ant emocinio ryšio. Jeigu aš noriu su kitu kurti bendrą ateitį, tai viskas gerai, bet jeigu aš nenoriu, traukiuosi, tai visas šitas šeimos bokštas griūna“, – išsamiai porų emocinį ryšį apibūdina M. Truncė.
Svarbu išmokti tą ryšį stiprinti, sako psichologas ir pabrėžia, kad visi konfliktų sprendimo būdai, kuriuos mes įprastai naudojame, veda į skyrybas. Pasak jo, poroms reikėtų spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu.
„Dabar dažni konflikto sprendimo būdai yra vienam, pavyzdžiui, pasakant, kad „tylėk, bus taip, kaip aš pasakiau“ ir tada antram susitaikant, kad „ai, tegu būna pagal tave“. Taip pat esti vengimas spręsti konfliktus. Tai tokie kompromisai veda į skyrybas, – įspėja pašnekovas. – Pavyzdžiui, vyras nori mylėtis kasdien, o žmona kartą per mėnesį. Koks bus kompromisas? Per pusę – 15 kartų.
Ar žmona bus laiminga, turėdama mylėtis 15 kartų vietoj vieno? Ar bus laimingas vyras, vietoj 30 kartų gaudamas tik 15-ka? Abudu bus nelaimingi. Taigi, vienintelis būdas, kai mes suprantame vienas kito poreikius ir surandame tokius veiksmus, kurie leistų patenkinti abiejų poreikius. Tai čia ir būtų abipusio laimėjimo konflikto sprendimo būdas.“
Konfliktą išspręsti abipusio laimėjimo būdu galima tik tada, kai pora turi bendrą tikslą. „Jeigu bendrų tikslų nėra, tai konflikto išspręsti neįmanoma. Čia panašiai kaip dabar Rusija ir Ukraina“, – apibendrina porų psichologas Mykolas Truncė.
Visą išsamesnį pokalbį su porų psichologu apie konfliktų atsiradimų priežastis ir jų sprendimo būdus žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
