Genys margas, o pasaulis dar margesnis. Aha. Turbūt tais laikais, kai žmonės galvojo visokias išmintingas patarles ir priežodžius, jie be genio daugiau paukščių nebuvo matę, o gal tų paukščių nebuvo. Nes nėra tas genys jau toks margas, ypač jei šalia patupdytumėm tą pačią kurapkytę, paukštvanagį ar net pelėdą, jau nekalbu apie kukutį.
Taigi to margo genelio įvaizdis mane visada glumino. Taip, paukštis turi juodų ir baltų plunksnų, taip – turi praskeltą pakaušį, kuris švyti raudonai arba geltonai. Bet gal čia buvo užkoduota mintis, kad pats genių pasaulis yra labai margas. Aš, žinoma, tuo abejoju, tačiau išties genių įvairovė didelė ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsuose.
Iš viso geninių paukščių pasaulyje yra beveik tiek pat rūšių, kiek Lietuvoje sutinkama visų paukščių rūšių. Tarp jų yra ir labiau kolibrius primenančių žakamarų, ir keistuolių ūsių, ir bičių vašką gebančių virškinti medaus rodytojų, ir didžiuliais spalvotais snapais tukanų. Ir, žinoma, didžiausią dalį sudaro tuos mums įprastus genius primenantys paukščiai.
Lietuvoje mes turime net dešimt genių rūšių. Viena jų – visiškai genio neprimenanti uokso nekalanti ir skruzdėmis mintanti grąžiagalvė.
Be jos yra dar trys stambių genių rūšys: juodoji, žalioji ir pilkoji meletos, bei šešios rūšys tų margųjų genių – didysis margasis, vidutinis margasis, mažasis margasis, mažėlesnis margasis, visai mažytis margasis, mažulėtytis margasis geniai. Juokauju. Tikrosios yra pirmos trys. Ir dar turime retą baltnugarį genį, labai retai užklystantį sirinį genį, bei patį gražiausią (mano subjektyviai objektyvia nuomone) – tripirštį genį.
Pasivaikščioję po bet kokį didesnį miškelį (arba, pavyzdžiui, Vingio parką) be vargo galite sutikti šešias genių rūšis. Nuo pavasario iki vasaros galo tikrai išgirsit grąžiagalvę (pastebėti ją sunkiau). Tai vienintelis šios grupės atstovas, kuris migruoja, kiti gi yra sėslūs.
Tikrai ir išgirsit, ir pamatysit didįjį margąjį bei vidutinį margąjį genius. Kaip juos atskirti? Vidutinis turi ryškią raudoną kepurę (abu poros nariai). Didžiojo tik pakaušis raudonas. Abu dideli triukšmadariai, abu labai dažnai būgnija į sausas šakas ir abu žiemą labai dažnai atskrenda prie lesyklų.
Didysis genys yra dažniausiai mūsuose sutinkamas ir perintis genys.
Mažasis margasis genys yra kuklesnis, bet iš visų genių drąsiausias. Ir į jį, jei tik surandant, galima vėpsoti kiek širdis geidžia.
Iš tų dažnesnių dar yra dvi meletos. Jei turėjot progos bent kelias valandas pasivaikščioti miške, tikrai girdėjot šaižius išprotėjusio paukščio klyksmus. Tai meletos. Didžiausia triukšmadarė yra juodoji meleta, kuri yra ir didžiausias genys (varnos dydžio paukštis).
Ji juoda it kranklys, tik kardinolo kepurėlę nešiojasi. Pilkoji meleta irgi dažnai sutinkama (dažnas lesyklų svečias). Jei matot žalią genį, tai žinokit, kad tai pilkoji meleta. Kodėl pilkoji? Nes dar žalia. O rimčiau, žalioji nuo pilkosios labiausiai skiriasi ne bendru kūno margumu (abi žalsvai pilkos), o žaliosios labai jau juodas „veidelis“, na ir žalioji labai retai sutinkama.
Baltnugarį genį vargiai ar parke pamatysit. Jis mėgsta derlingus lapuočių miškus, šlapius medynus. O tripirštis genys, kuris atsisakė vieno piršto ir gali visus tris pirštus nukreipti į priekį, turi nuostabią geltoną kepurę bei raibą pilvuką ir labiausiai mėgsta eglynus. Jei yra daug aplaupytų džiūstančių eglių, ten galima ir šitą retą gražuolį pamatyti. Tiesa, jis labai tyliai snapuku darbuojasi, tad jį išgirsti sunkiau. Ir šiaip jis nelinkęs žvygauti, kaip kiti jo kolegos.
Visi geniai gyvena uoksuose, visi (išskyrus grąžiagalvę) juos geba išsikalti, visi (išskyrus grąžiagalvę) ieško vabzdžių karstydamiesi medžių kamienais. O minta geniai vabzdžiais ir jų lervomis, kurias savo ilgais liežuviais ištraukia iš medienos. Taip pat surenka ir kitus vabzdžius ir nebūtinai medžiuose (beveik visi mėgsta skruzdėlynuose palesioti), kai kurie geniai gali misti sėklomis ar vaisias (didysis, pavyzdžiui), kritusiais gyvūnais (matėt, kaip lašinukus kapoja), gali ir kitų paukščių jauniklius bei kiaušinius sulesti (vėl didysis pavyzdžiui).
Na ir svarbiausias klausimas – kodėl geniams neskauda galvos? Atsakymas aiškus – nes niekas jos nekvaršina. O jei truputį rimčiau? Mat šitas paukštis gali daužyti galvą neįtikėtinu dvidešimties kartų per sekundę greičiu. Pabandykit taip namuose į kokį minkštesnį paviršių, iš karto pagarbiau į šiuos paukščius žiūrėt pradėsit.
Kad geniui tai pavyktų, jis visų pirma turi tupėti patogiai ir tvirtai. Stiprios kojos su labai stipriais nagais ir dviem pirštais, nukreiptais viršun, bei dviem atgal (išskyrus tripirštį) padeda įsikibti. Labai stiprios ilgos uodegos plunksnos leidžia atsiremti. Na, o svarbiausi prisitaikymai yra galvoje. Visų pirma genių kaukolės kaulas priekyje ir gale yra porėtas it kempinė. Kad smegenims būtų minkščiau. Genių smegenys yra mažesnės, jos užima visą kaukolės ertmę, turi labai mažai skysčio. Viskas sukonstruota taip, kad smegenims nebūtų kur trankytis.
Negana to, genio liežuvio kaulas pasidalijęs į dvi dalis apgobia visą paukščio galvą iš galo ir atlieka saugos diržo funkciją (amortizuoja). Na ir dar genio snapas nelygus, tad leidžia geriau paskirstyti apkrovas. Įdomu, kad genys negali ilgai be sustojimo kalti, nes jo galva užkaista, todėl jis nuolat daro mažytes pertraukėles.
Geniai mėgsta naudotis ir civilizacijos sukurtais įrankiais. Jie seniai suprato, kad atsilupusi namo ar apšvietimo stulpo skarda skamba daug geriau nei sausa šaka, ir ją naudoja kaip būgną, kad priviliotų partnerį arba pasiųstų konkurentus kuo toliau. Dėl ko jie žmonėms gadina apšiltinimo medžiagas ir kala skyles namuose – niekas nežino.
O ko reikia, kad genių nemažėtų? Taip, reikia brandžių miškų, medžių, kur galėtų išsikalti uoksus, bei daug sergančių medžių, kad turėtų maisto. O šiaip svarbiausias rodiklis – kiek miške yra negyvos medienos. Kuo jos daugiau – tuo daugiau genių.
Tai tiek įdomybių apie šiuos puikius paukščius, ir jei šį savaitgalį sugalvosit pasivaikščioti, pabandykit surasti bent penkias jų rūšis.
Gražaus šlapkričio savaitgalio.
Daugiau fotografijų – nuotraukų galerijoje.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“.
