Operos solistas Eugenijus Chrebtovas, gimęs Ukrainos Donecko srityje, prasidėjus karui, jaučiasi kaip ant adatų. Kol jo artimieji slepiasi slėptuvėse, jis kiekvieną vakarą baiga malda už Ukrainos didvyrius. Jo ramstis – mylimoji, meno kolekcininkė Žaneta Fomova. Beje, jai solistas širdį ir ranką siūlė net tris kartus.
Ž. Fomova pasakoja, kad pirmasis jų santykių išbandymas buvo prasidėjusi pandemija. Vos porą mėnesių šiltus santykius puoselėjančią porą užklupo karantinas. Tada jie sako supratę, kad su žmogumi gyveni čia ir dabar, o atsiradusi buitis padėjo įsitikinti – jie skirti vienas kitam.
Atlaikę ne vieną globalaus pasaulio išbandymą, operos solistas E. Chrebtovas ir reklamos stendus valdančios įmonės vadovė, meno kolekcininkė Ž. Fomova iš lėto žingsniuoja vedybų link.
Prieš daugiau nei trejus metus po parodos atidarymo Valdovų rūmuose jie užsuko į kavinę. Vienas kitą pažinojo seniau, tačiau tąkart prie arbatos abu užbūrė pokalbiai apie meną, muziką ir gyvenimą. Pasak Žanetos, ne tik kultūra, bet ir šeimos šaknys sujungė ją su žinomu dainininku.
„Po renginio pasikviečiau Žanetą atsigerti arbatos. Atsimenu, buvo šaltokas ruduo, lapkritis. Tačiau mes porą valandų praleidome taip šiltai, lydėjo jausmas, kad su manimi kažkas artimo, šilto. Ir taip mūsų kelionė tęsiasi iki šiol“, – prisimena operos solistas.
Tuo tarpu Žaneta svarsto, kad ir jų abiejų vaikystė bei paauglystė buvo labai panašios: „Eugenijus gimė Ukrainoje, aš gimiau Kaune, tačiau abu mano tėvai yra iš Ukrainos. Taigi abiejų vaikystė praėjo pas senelius Ukrainoje. Mūsų močiučių ir mamų netgi vardai tokie patys – tai kaip de javu. Kalbi su žmogumi kaip su senu geru bičiuliu, su kuriuo nesimatei ilgą laiką“, – tikina moteris.
Įtampa dėl karo Ukrainoje
Sužadėtiniai prisimena, prasidėjus neramumams ir karui Ukrainoje, pora pateko į savotišką sūkurį – darbai nestojo, bet visos mintys sukosi apie Rusijos užpultą šalį ir joje gyvenančius giminaičius. Donecko srityje gimęs dainininkas, karo pradžioje išgyveno visus panikos etapus: nemigą, baimę ir nežinomybę.
Eugenijus labiausiai nerimavo dėl dėdės šeimos, gyvenančios Donecko srityje, kuri per apšaudymus slėpėsi rūsyje. Sako, kad siūlė jiems atvykti į Lietuvą, tačiau artimieji atsisakė. Dėdė nusprendė likti savo namuose – sakė, geriau mirs savo žemėje, tarp savų sienų, nei bėgs.
Pasak Žanetos, šio karo kontekste kiekvienas turime pasirinkimą – padėti ukrainiečiams kaip kas galime. Pirmąją karo savaitę jiedu atvėrė savo sodybos Trakų rajone duris. Ten laikinai apsistojo kelios ukrainiečių šeimos. Žanetos teigimu, sunku buvo matyti moteris ir vaikus, praradusius namus, bėgusius nuo karo.
„Pirmąją karo savaitę pas mus apsigyveno dvi šeimos – atvažiavo dvi moterys su mažamečiais vaikais, kurios pabėgo iš Kyjivo su automobiliais, o po savaitės atvažiavo dar vienos moters mama, kuriai skubiai buvo reikalinga chemoterapija, nes jai diagnozuotas krūties vėžys. Mes suradome Santariškių klinikose visus gydytojus ir ji iki šiol yra gydoma“, – pasakoja Ž. Fomova.
Piršosi tris kartus
Tačiau šiandien poros nepaleidžia mintys ir apie santykių įtvirtinimą santuoka. Eugenijus su šypsena prisimena, kad mylimajai piršosi net tris kartus. Pirmos piršlybos įvyko per pandemiją, kuomet abu laiką leido namuose. Antrą sykį Eugenijus mylimosios rankos prašė Kipre, galiausiai – Birštone.
Tiesa, sužadėtuvių žiedą jis įteikė tik antrųjų sužadėtuvių metu. „Esu įsimylėjęs, tad piršausi ne kartą, vis norėjosi kartoti ir kartoti“, – šypteli jis.
O Žaneta atskleidžia, jog pora svarsto vestuves iškelti kitąmet. „Šiemet visko daug. Eugenijus gavo naują vaidmenį Kauno muzikiniam teatre, tad buvo daug pasiruošimo. O norisi šventės, matyti ir artimus žmones, ir draugus, norisi, kad viskas būtų gražu, apgalvota“, – atvirauja pašnekovė.
Savo praeityje tiek Eugenijus, tiek Žaneta buvo sukūrę šeimas, tačiau abu tikina, kad kiekvieni santykiai šlifuoja širdį. Jei žmogus sąžiningai su savimi dirba, po kiekvienų santykių tampa išmintingesnis, geresnis. Dabar pora nesidairo į praeitį ir nesikapsto šešėliuose.
Pavasarį Žaneta baigė multimodalinio konsultavimo ir psichoterapijos mokymo programą, ketverius metus gilinosi į psichologiją. Ir pastaroji turėjo didelės įtakos naujiems santykiams.
„Pradžioje psichologija padeda suprasti save, nes jei nori vystyti santykius su kitu žmogumi, turi suprasti, kas tu esi, koks esi žmogus. Labai dažnai mes keliame reikalavimus kitiems žmonėms, bet nesigiliname į save. Neretai atrodo, kad pyktį, nerimą, pavydo jausmą sukelia kito žmogaus elgesys, kito žmogaus požiūris, bet iš tiesų viskas yra apie mane, ką man tai reiškia, kodėl mane tai paveikė“, – sako Fomova.
Jai antrina ir mylimasis. „Baimės praeina ir tada supranti, kad kurti santykius nėra baisu. Kaip tik tai yra organiška, mus taip sukūrė Dievas – turėti meilę. Kodėl mes turime apsiriboti kažkokiais barjerais ir tomis traumomis, kurios buvo kituose santykiuose?“ – svarsto operos solistas.
Pasak Žanetos, kai pradedi suprasti save – nebeturi jokių perdėtų lūkesčių ir reikalavimų kitam žmogui. Beje, psichologijos mokslais ji užkrėtė ir mylimąjį, o santykių bei mokslų kelionėje abu augo kaip asmenybės ir įgijo esminių pamokų.
Ramybę atrado Viloje
Nors sužadėtiniai dar gyvena Vilniaus senamiestyje, žvelgdami į ateitį sako, planuose siekis apsigyventi sodyboje, arba, kaip abu dar kitaip ją vadina, viloje. Visam laikui.
Vienų atostogų metu Pietvakarių Prancūzijoje, prie Atlanto vandenyno, šiuolaikinio meno kolekcininkę sužavėjo aristokratiška atmosfera ir tenykštis prancūzų gyvenimo būdas. Todėl panoro tai susikurti ir Lietuvoje.
„Norėjau turėti tokią rezidenciją, į kurią atvažiuotų ir tėvai, ir vaikai, ir draugai. Pamačiau, kad prancūziškose rezidencijose žmonės gyvena apsupti menų. Kiekviena aristokratiška šeima turi kolekciją, kuri prasidėjo nuo kažkurios kartos – senelių ar prosenelių, ir man norėjosi tai pradėti“, – sako ji.
Pasak Žanetos, jos susidomėjimas kolekcionavimu atėjo palaipsniui. Įsigydama meno dirbinius, ji nesikliauja impulsyvumu ar emocijomis, tiesiog atidžiai stebi menininkų darbus. O kelias po meno pasaulį, kol įsigijo pirmąjį eksponatą, užtruko net kelerius metus.
Tačiau įspūdingai vilai reikia ne tik meno, bet ir aplinkos priežiūros. Tad operos solistui tenka sceną iškeisti į darbo įrankius. Ir buitis nėra vargas, Žaneta ir Eugenijus yra šeimos žmonės, tad atsitraukę nuo savo darbų, mielai lekia į sodybą. Sako, kad čia teko išmokti būti dviese.
„Mes esame tokie užsiėmę, turime tiek įvairios veiklos ir susitikimų, kad ir būdamas su žmogumi, mintimis būni kažkur kitur. Išmokome būti šioje akimirkoje, čia ir dabar. Man, pavyzdžiui, buvo atradimas gėlynas, kaip mes kartu sėjome levandas, kurios jau trečius metus auga, džioviname jas“, – pasakoja moteris.
Darbus, malkų kapojimą, žolės pjovimą ir pan. savotiška meditacija vadina ir E. Chrebtovas. Tai atpalaiduoja, o taip pat ir suteikia naujų idėjų kūrybinei veiklai. Plačiau – laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
