Lietuvoje veikia melo detektorius, kuris iš akių judesių gali nustatyti, ar žmogus meluoja. Lietuvoje toks detektorius yra vienas – Vilniuje. Šio melo detektoriaus ekspertas, teisės psichologas Povilas Pigaga sako, kad dažniausiai kreipiasi poros, norėdamos išsiaiškinti, ar antroji pusė buvo neištikima. Tokio tyrimo prašo ir verslo įmonės, siekdamos sužinoti, ar jų darbuotojas, ką nors pavogė, nutekino bendrovės informaciją.
Lietuvoje yra dviejų pobūdžių melo detektoriai, galintys padėti išaiškinti, ar žmogus meluoja. Tradicinis poligrafas, fiksuojantis žmogaus kvėpavimą ir pulsą, bei naujesnės kartos poligrafas – fiksuojantis akių judesius.
Tradicinį poligrafą Lietuvoje gali naudoti tik specializuotos valstybės institucijos, o akių poligrafą gali naudoti bet kas. Bet, aišku, reikia žinoti, iš kur jį gauti bei mokėti juo naudotis.
Teisės psichologas, instrumentinio melo atpažinimo ekspertas Povilas Pigaga sako, kiekvienas žmogus natūraliai kažkiek meluoja, nes jeigu būtume 100 procentų atviri, visuomenė negalėtų funkcionuoti. Tiesa, ir melas gali būti skirtingas.
„Lengvesnis, tikriausiai, mažiau kažkokių pasekmių turintis, bet yra ir toks, kuris kelia grėsmę“, – tikina specialistas.
Šešerius metus dirbęs Vadovybės apsaugos tarnyboje, tradiciniu poligrafu tyrinėjęs, ar tarnybos darbuotojai meluoja, dabar P. Pigaga jau kelerius metus verčiasi individualia veikla bei naudoja akių poligrafą.
Vyras neslepia, daugiausiai dabar į jį kreipiasi privatūs asmenys su asmeniniais klausimais, o dažniausiai – poros.
„Didžioji dalis problemų, dėl kurių kreipiasi žmonės – šeimyniniai dalykai. Iš tikro dėl neištikimybės dažniausiai kreipiasi būtent tada, kai įtariama, kad vienas iš partnerių ar santuokoje, ar tiesiog santykiuose yra neištikimas ir norima išsiaiškinti“, – tikina pašnekovas.
Paklaustas, kas dažniau kreipiasi, vyrai ar moterys, vyras tikina, kad dažniausiai procedūra vykdoma abiejų pusių bendru sutarimu.
„Tiek vyrai, tiek moterys kreipiasi dėl savo antrųjų pusių, norėdami sužinoti tiesą. Nieko per prievartą neatvesdina, ir rankos nebūna surištos. Tiesiog žmonės abu kartu nori galiausiai išspręsti problemą.
Vienas nori įrodyti savo nekaltumą, kitas nori išsiaiškinti tiesą. Tada abipusiu sutarimu ir nusprendžia kreiptis tokios pagalbos“, – pasakoja teisės psichologas.
Instrumentinio melo atpažinimo ekspertas pasakoja, kad tokio tyrimo eiga su dalyvaujančiais asmenimis yra aptariama iš anksto. Tyrimo metu asmeniui atsakinėjant į klausimus kompiuteryje, infraraudonųjų spindulių kamera atlieka daugybę matavimų, kurie vertinami pagal 16 kriterijų.
„Vertindamas ne tik akių vyzdžių susitraukimas, bet ir fiksacija, kaip juda žvilgsnis. Ties kokiais žodžiais, pavyzdžiui, užstringa žvilgsnis judėdamas, skaitydamas, reakcijos laikas. Daug kriterijų yra, bet pagrindinis – akių vyzdžių susitraukimas, kuris apima mąstymo procesų sudėtingumą, kuris vyksta žmogaus sąmonėje“, – aiškina M. Pigaga.
Tiesa, iš karto po atlikto tyrimo patenkinti savo smalsumo negalėsite, mat duomenys tyrimo pabaigoje yra interpretuojami kompiuteriniais algoritmais ir tik paskui gaunamos išvados. Tačiau net ir tuomet rezultatai gali išlikti paslaptyje, viskas priklauso nuo susitarimo, sako teisės psichologas.
„Kiekvieną kartą gali būti kitaip. Iš anksto susitariate. Kartais būna, kad tik vienas iš žmonių, pavyzdžiui, užsakovas, nori sužinoti, kartais abu. Bet paprastai tikrai nebandome nuslėpti nuo tiriamojo kokie rezultatai. Manau, kad žmogus turi teisę žinoti, kokios išvados yra pateiktos“, – sako M. Pigaga.
Psichologas tikina, pranešti, kad vienas iš poros yra neištikimas – ne pati linksmiausia darbo dalis. Be to, sako klientams patariantis pasinaudoti ir psichologų ar porų konsultantų paslaugomis ir jokiu būdų tyrimo nelaikyti vieninteliu įrankiu sprendžiant problemas.
Poros nėra vieninteliai instrumentinio melo atpažinimo eksperto klientai. Į P. Pigagą kreipiasi ir verslas.
„Dažniausiai kreipiasi kompanijos, kai būna vagystės atvejai – pavogta medžiagų, pinigų, ar tiesiog kažkas dingę. Tokiais atvejais, kai žmonės nemato daug vilties gauti iš policijos pagalbos, jiems svarbiau išlaikyti pasitikėjimo atmosferą darbe, jiems svarbiau išsiaiškinti, kaip yra, o ne atgauti pinigus.
Lygiai taip pat kreipiasi personalo atrankos klausimais, kai priimama į aukštas pozicijas. Norima žinoti, kad žmogus nėra informacijos nutekinęs, kažkokių neteisėtų sandorių daręs“, – pasakoja pašnekovas.
Specialistas atskleidžia, kad toks atliktas motorinis akių tyrimas gali būti labai tikslus. Jeigu atliekamas bendras, žvalgomojo pobūdžio tyrimas, jo tikslumas gali siekti apie 86 proc., o tiriant konkretų atvejį, pavyzdžiui, vagystę – išauga iki 92 proc.
Šiai dienai teisės psichologas P. Pigaga yra vienintelis, kuris naudoja akių motorinį tyrimą ir gali aptarnauti privačius klientus. Kitais atvejais – alternatyva poligrafas, su kuriuo privatų tyrimą gali atlikti policijos pareigūnai.
Plačiau – laidos „10–12“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
