Vaikų rašytoją bei iliustratorę Liną Žutautę daugelis geriau žino kaip Kakės Makės kūrėją ar net „mamą“. Ji kasmet į pasaulį išleidžia po naują istoriją apie neklaužadą, kurios kaskart mažieji skaitytojai laukia su nekantrumu. Nors rodosi, kad idėjų rašytojai netrūksta, o vaizduotė lekia nestabdoma, portalui LRT.lt pasakoja neišvengianti sunkumų, kūrybinių blokų, taip pat atskleidžia, kokia naujiena kitąmet laukia Kakės Makės gerbėjų.
– Rašote knygas vaikams ir kuriate joms iliustracijas. Ką toks dažnas bandymas mintimis patekti į vaiko pasaulį duoda jums?
– Tikriausiai leidžia išlaikyti ryšį su savo vidiniu vaiku, o tai yra labai svarbu. Kai toks ryšys yra, tampa daug lengviau atsakyti į kylančius klausimus sau apie save: kas mane liūdina arba džiugina, kodėl net būryje kartais jaučiuosi vieniša, ko noriu iš tikrųjų ir pan. Tai tarsi vidinė psichoterapija, bet kartu ir būdas patirti daug džiaugsmo kuriant.
– Kas sudėtingiausia rašant knygas vaikams?
– Sudėtingiausia pataikyti į šiuolaikinių vaikų ritmą, matyti pasaulį jų akimis, atrasti skirtumus tarp to, kas buvo mano vaikystėje ir kaip yra dabar. Jei knygoje laikysiesi įsikibęs „o mano laikais buvo taip“, tai būsi įdomus tik sau pačiam ir gal dar būreliui bendraamžių. Aišku, visada galima rašyti apie bendrąsias vertybes, jos nekinta, tačiau tas rūbas, į kurį įvelki pasakojimą, vis tiek turi būti artimas šiuolaikiniam vaikui.
– Gal kada susimąstėte apie knygos suaugusiems rašymą?
– Anksčiau sakiau, kad niekada nerašysiu suaugusiems, dabar taip nebesakau. Turiu istoriją ir suaugusiems, jei man pavyks viską užrašyti taip, kaip įsivaizduoju, bus ir tokia knyga.
– Išleidote nemažai knygų apie Kakę Makę. Kaip sukuriate vis naujas istorijas? Ar aplanko mintys, kad vieną dieną pritrūksite idėjų?
– Kad pritrūks idėjų, nebijau, nes nesu vienas karys mūšio lauke. Puiki leidyklos komanda visada pasiūlo kelias mintis, jei staiga jaučiu, kad užstrigau ir nieko doro nebesugalvoju. Kartais užtenka tik vieno žodelio ir jau pagaunu kryptį, apie ką turėtų būti nauja knyga. Kaip dailininkė stebiu aplinkinį pasaulį, toks stebėjimas taip pat duoda peno naujoms mintims ir idėjoms.
Jei knygoje laikysiesi įsikibęs „o mano laikais buvo taip“, tai būsi įdomus tik sau pačiam ir gal dar būreliui bendraamžių.
– Esate minėjusi, jog turite labai lakią vaizduotę. Ar būna akimirkų, kai patiriate kūrybinius blokus ir vaizduotė nustoja veikti?
– Visiems pasitaiko, kad būna kūrybinis štilis, tačiau per 20 darbo metų išmokau daugybę būdų jam įveikti, kai tik reikia, ir vienas patikimiausių yra geras poilsis arba tiesiog nieko neveikimas. Skubėjimas, lėkimas, bandymas vienu metu padaryti šimtą darbų labai išvargina, buitis tada ima viršų, o vaizduotei reikia erdvės.
Nors šiaip, manau, kad net ir išvarginta buities galėčiau įsivaizduoti kokią nors istoriją, tik ji tada būtų ne vaikams, o greičiau kraupi ir trumpa istorija suaugusiems su liūdna pabaiga.
– Dabar puiki proga panaudoti šiek tiek jūsų vaizduotės. Jei galėtumėte laiką pasukti kiek panorėjusi, ar kažką pakeistumėte savo gyvenime?
– Tikriausiai pasirinkčiau gimti kokiu dešimtmečiu vėliau, kad galėčiau labiau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis studijuoti, keliauti, pamatyti pasaulį, laisvesniu požiūriu į viską. Tačiau kažko, ko padariau ar nepadariau, labai nesigailiu, nes viskas, ką patyriau, mane padarė tokią, kokia esu dabar, o tai jau ne taip ir blogai.
– „Kakės Makės“ prekių ženklas išties smarkiai išsiplėtė. Ar turite svajonę, ką norėtųsi dar su juo padaryti?
– Iki šiol viskas įgyvendinta arba pakeliui įgyvendinimo link. Kitais metais pasirodys Kakės Makės animacinis serialas, o tada jau bus galima svajoti toliau.
