Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Amerika laikinai stabdo prieš kelias dienas pradėtą operaciją, per kurią amerikiečių laivynas turėjo lydėti prekybinius laivus per Hormuzo sąsiaurį. Sprendimas esą priimtas siekiant sudaryti taikos susitarimą su Iranu. Apžvalgininkai teigia, kad neaiškumas, ar karo veiksmai atsinaujins, bei smarkiai sužalota Irano ekonomika vis labiau verčia Teheraną svarstyti dėl derybinės pozicijos. Bet ar jau pasiektas atsitraukimą nuo griežtos linijos paskatinti galintis ekonominis drebėjimas – nesutariama.
Šiltą pavasario popietę Teherano gatvės pilnos žmonių. Pardavėjai ir pirkėjai mėgaujasi dar viena paliaubų diena. Bet čia pat priminimas, kad karo veiksmai bet kada gali atsinaujinti, todėl saugumas sustiprintas. Nuo paprastų savanorių iki Islamo revoliucinės gvardijos šarvuočių.
„Paliaubos – tai tarsi buvimas nuolatinėje nežinioje. Tai visiškai nepriimtina. Natūralu, kad esant paliauboms jie kuria savo planus remdamiesi ekonominiu spaudimu, pradėta blokada ir matuoja žalą, kurią gali padaryti sankcijomis ar kitomis priemonėmis, kurios, deja, priklauso jų dispozicijai“, – kalba mokytojas Amiras Džalilianas.
Nors ir nesužlugdyta, kaip prognozavo D. Trumpas, Irano ekonomika patiria didelių sunkumų: karo sąskaita – milžiniška ir gali būti devynis kartus didesnė už praėjusių metų Irano biudžetą.
Toliau kyla ir infliacija, ji pasiekė 73,5 procento, nuvertėjo vietos valiuta, maisto kainos išaugo dvigubai, o pajamos iš eksportuojamos naftos smarkiai smuko.
Neoficialiais duomenimis, iki 4 milijonų iraniečių dėl karo neteko darbo, o Jungtinės Tautos tikina, kad netrukus daugiau nei 4 milijonai gyventojų gali atsidurti skurde.
„Ekonominė padėtis tragiškai bloga. Pagal optimistiškiausią scenarijų, jei pradėsime iš naujo ir sugebėsime kompensuoti tai, ką praradome, tam gali prireikti kelerių metų investicijų. Turiu omenyje, galbūt 10–15 metų. Galbūt tada mūsų ekonomika bus daug geresnė, bet turėsime ištverti milžinišką ir baisų ekonominį spaudimą“, – sako elektroninių prekių pardavėjas Mehdi Darudianas.
Ekonominę situaciją sunkina ir beveik du mėnesius galiojantys interneto ribojimai. Režimas bando sukontroliuoti bet kokią vidinę kritiką, o verslai netenka klientų.
Pasak skaičiavimų, net ir 50 ar 60 milijonų klientų turinčios internetinės parduotuvės stebi beveik perpus krentančius pardavimus – nėra interneto, nėra kaip įsigyti prekių.
Situacija tokia sudėtinga, kad net Irano komunikacijos ministrui teko pažadėti atšaukti interneto blokadą, esą tai visuomenės teisė.
Visa tai rodo, kad spaudimą Teheranas jaučia, o tai gali lemti ir tolesnius jo veiksmus bei politinio elito suvokimą, kiek derybose su Jungtinėmis Valstijomis jie gali išlaikyti griežtą liniją.
„Tikimybė, kad karas vėl prasidės, labai didelė, nes šiuo metu galioja tik paliaubos, o tai reiškia, kad iš tikrųjų puolimas vėl galimas. Tačiau tikiuosi, kad taip neatsitiks. Žmonės to nenusipelnė“, – teigia kavinės savininkas Raminas Monfaredas.
Kiti su Vakarų žurnalistais tik slapta dėl persekiojimo grėsmės sutinkantys bendrauti iraniečiai pripažįsta – mintys apie karo pabaigą neša ir viltį, ir nerimą.
Konflikto pabaiga galėtų reikšti kad ir mažą, bet juntamą ekonomikos atsigavimą. Taip pat karo pabaiga gali režimo dėmesį sugrąžinti prie piliečių represijų ir išdavikų paieškų viduje.
