Petras Šiaučiūnas – žinomas ūkininkas, jo siužetus apie kasdienybę stebi dešimtys tūkstančių žmonių. Dalis jų atvyksta pas Petrą į namus susipažinti, nusifotografuoti. „Kitiems ūkininkams labai nepatinka, bet vis tiek žiūri. Jų reikalas pavydėti, mano reikalas – džiaugtis tuo, kad jie pavydi. Ir kad žiūri“, – šypteli pašnekovas.
„Kiek esu buvęs mieste, studentavęs, man niekada nepatiko miesto šurmulys, skubėjimas – taip ir likau kaime“, – sako Rokiškio rajone jau daugiau nei 12 metų ūkininkaujantis P. Šiaučiūnas. Jis čia augina avis, javus ir pasakoja, kad mokytis ūkio darbų pradėjo dar vaikystėje.
Jam buvo vos 10 metų, kai dėdė pasodino jį prie vairo. „Parodė, kur sankaba, ir sako: „Važiuok.“ Mama susiėmusi už galvos bėga iš paskos, o jis: „Laukas ilgas, išmoks“, – prisimena pašnekovas.
Tiesa, ūkininkas dabar viena sritimi neapsiriboja, jis augina ir gyvulių, ir grūdinių kultūrų. P. Šiaučiūno teigimu, ūkis toks ir turėtų būti – įvairus, tai jo siekiamybė.
„Nepametu idėjos, kad taip ūkis turi atrodyti. Turi ir mėsos užsiauginti, ir grūdų, ir visko – toks tikslas“, – sako vyras.
Apgavystės, kurias paskui turi narplioti policija, vis gendanti technika – tai tik dalis išbandymų, kuriuos patiria ūkininkaujantis P. Šiaučiūnas. Tačiau nenumaldomą aistrą žemdirbystei ir raliui jaučiantis jaunas vyras rankų nenuleidžia. Jis sako, kad prie to prisideda ir sąmoningas sprendimas iš gyvenimo išbraukti alkoholį. Nors tikina dėl to problemų neturėjęs, po savaitgalio vakarėlių reikėdavo laiko atsigauti.
„Gerti nemečiau, bet alkoholį išbraukiau. Taip atsirado laiko, kurio taip trūko. Vis tik turi būti labai stiprus žmogus, kad to atsisakytum, taip tu tiesiog atsisakai draugų, atsiriboji nuo pasaulio... Nebereikia nei į parduotuvę, nei švenčių, o galiausiai niekas ir nebekviečia, nes tarsi tapau neįdomus. Tačiau tikiu, kad toks etapas ateis daugeliui“, – svarsto vyras.
Paklaustas, ar savo ūkyje Petras nesijaučia vienišas, pašnekovas tikina, kad šventėms ar susitikimams su draugais jis tiesiog neturi laiko. Tiesa, draugai jį stebėti gali „Youtube“ platformoje, ten ūkininkas dalijasi, ką veikia per dieną.
„Youtube“ platformoje P. Šiaučiūną seką daugiau nei 40 tūkstančių sekėjų, „Facebook“ – 11 tūkst., o „Instagram“ – beveik 10 tūkst. Tačiau ūkininkas sako dėl to nesužvaigždėjęs.
„Esu tas pats Petras, darau tą patį, gyvenu taip pat, tik daugiau žmonių apie tai sužino. Mama visą gyvenimą sakė: „Apie tave kas nors parašys knygą.“ Dabar aš pats rašau“, – tikina ūkininkas.
Paklaustas, kas, jo nuomone, žmones traukia žiūrėti jo vaizdo įrašus „Youtube“ kanale, P. Šiaučiūnas atviras – tikras, nesumeluotas gyvenimas: „Sakydavau, kad žmogus toks yra, jam patinka, kai kaimynui nesiseka. Sulūžo Petrui traktorius – iš karto plius 10 tūkst. peržiūrų.“
Tiesa, po vaizdo įrašais ūkininkas dažnai sulaukia ir pamokymų, kaip derėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
„Tai yra vyresnio amžiaus žmonių problema. Tikriausiai tai, ką jie anksčiau kalbėdavo priešais televizorių, nors niekas jų neklausydavo, dabar jie turi laisvę parašyti. Taip jie pasijaučia geriau, kad mane pamokė, kad aš neteisingai darau“, – tikina pašnekovas.
P. Šiaučiūnas mano, kad kiti ūkininkai tikrai pavyduliauja, tačiau nepraleidžia progos ir pasižiūrėti jo vaizdo įrašų.
„Kitiems ūkininkams labai nepatinka, bet vis tiek žiūri. Čia jau jų reikalas pavydėti. Mano reikalas džiaugtis tuo, kad jie pavydi. Ir kad žiūri“, – šypsosi žemdirbys.
O ypatingas ne tik Petras, jo keliami vaizdo įrašai, bet ir namai. Jis gyvena – muziejuje, savo prosenelio, žinomo dailininko Justino Vienožinskio sodyboje. Čia, kaip sako pats, labai gera aura, tvyro ramybė.
Apsilankyti muziejuje P. Šiaučiūnas leidžia visiems norintiems. Tiesa, dažniausiai čia atvykstantys žmonės ieško ne žymaus dailininko tėviškės, o paties Petro. „Jie atvažiuoja į mane gyvai pažiūrėti, pasisveikinti, asmenukės pasidaryti“, – šypsosi pašnekovas.
Tiesa, ūkininkavimas ne vienintelis Petro mėgstamas užsiėmimas. Jis yra didžiulis automobilių sporto entuziastas. Nuolat varžosi Lietuvos ralio čempionatuose ir yra pasiekęs aukštų rezultatų.
„Paskutiniame ralyje užėmiau 4-ąją vietą. Du kartus šiemet iškovojau pirmą vietą savo klasėje – Lenkijoje ir Rokiškyje. Lietuvos mastu yra dvi klasės, aš važiuoju antroje. Šiemet buvo mano debiutas, kai pirmą kartą sėdau į keturiais ratais varomą mašiną, ir manau, jis buvo pavykęs“, – sako jis.
Vis dėlto automobilių sporto entuziastas atsidūsta, jog ne visi planai pavyko taip, kaip norėjosi. P. Šiaučiūnas pripažįsta, šis pomėgis yra labai brangus, nors talento kovoti dėl prizinių vietų pakanka, galimybės yra ribotos.
„Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, jeigu esi talentas – tu būsi niekam nežinomas. Tu turi įdėti daug darbo ir pasirodyti, koks esi. Į mane tikrai žiūrėjo skeptiškai, sakė, kad 4 ratais varomą mašiną iškart sudaužysiu. Pasirodo, ne. Tie skeptikai tegul skeptikuoja toliau, o aš sugebu važiuoti ne tik geriausiųjų 10-uke, bet ir 4-uke“, – tikina P. Šiaučiūnas.
Paklaustas apie tolimesnį gyvenimo planą, žemdirbys užtikrintai sako – jo tikslas ne tik toliau ūkininkauti, tačiau ir puoselėti žemę ateinančioms kartoms.
„Neskaičiuojant pinigų ir negalvojant apie galutinį skaičiuką metinėje ataskaitoje, man svarbiausia mylėti žemę ir ją gerbti. Aišku, šiais laikais tai sudėtinga, bet aš nepametu tos idėjos.
Vis tiek ką nors sugalvosiu, kad tai padaryčiau. Norisi palikti anūkams, kitoms kartoms išpuoselėtą, derlingą žemę ir kad jie ją taip pat gerbtų. Mes dabar ardami žemę esame atsakingi už kitas kartas. Jeigu mes ją arsime, švaistysime, ateinančios kartos gali neturėti ką valgyti“, – sako internete išgarsėjęs žemdirbys P. Šiaučiūnas.
Plačiau – laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
