„Į vaiką turėtume žiūrėti kaip į vaiką, o ne kaip į mergaitę ar berniuką“, – sako stereotipus nesąmoningai taikančius tėvus tirianti neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė. Specialistė tvirtina, kad vaikystėje tėvų dėka suformuoti įpročiai dažnai siejami su įgimtumu, bet tai – didelė klaida.
Nueromokslininkė Urtė Neniškytė savo socialinėje „Facebook“ paskyroje pasidalino tyrimu, kuomet vaikams, nepriklausomai nuo jų lyties buvo siūlomi žaislai. Mergaitėms – lėlės, minkšti žaislai, o berniukams – dviratukai, mašinytės, robotai. Vėliau vaikų tėvų buvo klausiama, kokie žaislai, jų nuomone, vaikams patiko labiau. Tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis tėvų pasisakė už žaislus, kuriuos vaikams siūlė patys.
Specialistės teigimu, tai rodo, kad dažnai tam tikri vaikų įpročiai yra siejami su įgimtumu, tačiau nesuvokiama, kad patys darome tam įtaką.
„Mes patys nesąmoningai, stereotipiškai žaidžiame tam tikrus žaidimus, siūlome tam tikrus žaislus vaikams ir tokiu būdu juos nukreipiame tam tikrų interesų kryptimi. Ir nieko keisto, kad kai pradedame vertinti suaugusius žmones, 18-mečius, pasižiūrime, į kokias profesijas jie ateina universitete, mes matome stereotipinį pasiskirstymą.
Kadangi tai daroma nuo labai ankstyvo amžiaus, mes manome, kad tai yra įgimti skirtumai. Nors iš tikrųjų atlikta labai daug tyrimų, kurie rodo, kad tai iš esmės yra kultūriškai tam tikra prasme įdoktrinuotas žmogus“, – sako neuromokslininkė.
U. Neniškytė pasakoja, kad žmogaus smegenys įprastai veikia taip, kad stereotipinėse situacijose mes veikiame stereotipiškai, o didžiausios bėdos gimsta tuomet, kai juos taikome netinkamai.
„Tada atsiranda rasizmas, Veneros ir Marsai, vyriškos ir moteriškos smegenys, kur mes manome, kad atpažįstame stereotipą ir nesuprantame, kad tai kyla iš to paties stereotipo, iš to, kaip mes elgiamės. Tai yra vadinamos neįsisąmonintos nuostatos. Reiškia aš tą stereotipą turiu, bet jo neatpažįstu“, – pasakoja specialistė.
„Kalbant apie lyčių lygybę Lietuvoje, jeigu paklaustume žmonių, didžioji dalis sakytų, kad jie tikrai tiki vyrų ir moterų lygybe. Bet kai mes pradedame žiūrėti įvairias atrankas, užimamas darbo pozicijas, atsiranda polinkis vienoms profesijoms rinkti vyrus, kitoms – moteris. Tai atrodo natūralu, bet iš tikrųjų susiję su tuo, ko mes tikimės ir ką mes manome, kas atitinka“, – tikina pašnekovė.
Paklausta, kaip tuomet reikėtų auklėti vaikus, U. Neniškytė sako, kad visų pirmiausia svarbu į vaiką žvelgti nepaisant jo lyties.
„Į vaiką svarbu žiūrėti kaip į vaiką, o ne į berniuką ar mergaitę. Mes tikrai labai anksti vaikus įdoktrinuojame, kad tu esi mergaitė, o tu – berniukas, tu turi atrodyti taip, o tu kitaip. Aš pati auginu 6 metų mergaitę. Aš nenorėdavau pirkti drabužių, kurie yra suskirstyti – į mergaitiškus, berniukiškus. Bet net ir vaikų drabužių gamintojų, kurie parduoda tiesiog vaikų drabužius, yra nedaug. Didžioji dalis turi atskirus skyrius – tai formuoja tam tikrą įvaizdį“, – sako neuromokslininkė.
Kaip vieną iš vaikystėje suformuotų įgūdžių, o ne įgimtų dalykų pašnekovė pateikia kalbinius gebėjimus, kurie dažniausiai įvardinami kaip moteriškos lyties stiprioji pusė.
„Mes žinome, kad moterys turi geresnius kalbinius gebėjimus. Bet tai nėra įgimti gebėjimai, tai įgyti įgūdžiai. Su kūdikiais atliktas eksperimentas parodė, kad su mergaite kalbama išsamiai, ilgais sakiniai, daug paaiškinama, o su berniukais kalbama trumpais nurodymais. Neišvengiamai tie vaikai, su kuriais mes kalbame išsamiai, turės geresnius kalbinius įgūdžius, o galvosime, kad tai įgimti skirtumai“, – atskleidžia U. Neniškytė.
Plačiau – spalio 1 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
