Draugystė – didelė vertybė žmonių gyvenime. Vieni draugų turi daugiau, kiti – mažiau, tačiau visiems jie reikalingi. „Žmonės, kurie turi draugų, ilgiau gyvena, yra laimingesni ir atsparesni stresui“, – aiškina psichologas Edvardas Šidlauskas, tačiau pabrėžia, kad dviejų priešingų lyčių draugystė ne visuomet gali būti ilgalaikė.
Vieni žmonės įsitikinę – geriau turėti mažiau, bet tikrų draugų. Tačiau psichologas Edvardas Šidlauskas atskleidžia, jog tyrimai rodo, kad mūsų poreikius patenkinti gali daugiau nei 100 žmonių.
„Antropologai, kurie tyrinėja tuos dalykus, sako, kad pilnai mūsų poreikius patenkina apie 150 žmonių. Iš jų, pavyzdžiui, 2 asmenys yra sielos draugai, 3 geri draugai, ir skalė taip palaipsniui mažėja – draugai, geri pažįstami, tiesiog pažįstami“, – aiškina pašnekovas.
Tačiau tiek draugų turi ne visi. Psichologas sako, kad tai nereiškia, jog jums jų nereikia, ar dėl to esate mažiau laimingas, tiesiog su metais kiekvieno gyvenime draugų tendencingai mažėja.
„Gali būti keli veiksniai. Vienas iš jų – amžius. Su amžiumi mes visi netenkame draugų, jų mažėja. Galiausiai kuo žmogus vyresnis – tuo vienišesnis. Antras dalykas – poreikis. Vienų jis didesnis, kitų – mažesnis“, – tikina pašnekovas.
Pasiteiravus, ar giminaičiai ir šeimos nariai gali būti laikomi draugais, E. Šidlauskas įsitikinęs, kad taip gali būti ne visada.
„Prie draugų ir draugių tu gali būti atviras, o prie giminių dažniausiai turi taikytis. Taigi giminaičiai ir draugai yra ne visai tas pats, bet kartais gali persidengti“, – tikina E. Šidlauskas.
Psichologo teigimu, nereikėtų pamiršti, kad neužtenka turėti tik žmogų, kurį gali vadinti draugu. Judviejų santykius taip pat reikia puoselėti.
„Draugystė yra dviprasmiškas dalykas. Žodis draugas, draugystė dažnais siejamas su lengvumu. Jeigu širdis nori, paskambinu, pasidalinu džiaugsmais ar vargais. Kita vertus, tai yra santykiai, kuriems reikia skirti laiko ir draugystę prižiūrėti, nepamiršti pasveikinti su gimimo diena ir panašiai“, – aiškina psichologas.
LRT kalbinti gyventojai dažniausiai įvardina, kad geriausi draugai jų gyvenime yra išlikę dar nuo mokyklos laikų. Psichologas E. Šidlauskas sako, jog tai visiškai nekelia nuostabos.
„Vieni geriausių mūsų draugų yra iš paauglystės. Tiek tyrimai, tiek mokslininkai sako, kad tai nulemia, jog mūsų emocijos paauglystėje yra stipriausios ir palaipsniui jos silpnėja. Tokiu laikotarpiu užsimezgusi draugystė yra labai stipri, o jeigu neapkenčia žmogaus, tai irgi labai stipriai“, – tikina pašnekovas.
Prakalbus apie moterų ir vyrų draugystę, pasirodo, kad draugystės sąvoką ir draugų atranką kiekvienas žmogus supranta skirtingai.
„Dažniausiai draugus mokykloje atranda moterys, o vyrai – tada, kai jie būna brandesni. Paprastai manoma, kad moterys draugystę suvokia kaip emocinį palaikymą, pasikalbėjimą prie kavos puodelio apie rūpesčius ir naujienas. Vyrams draugystė daugiau apie tai, kad reikia padėti sunkumuose: mašiną pataisyti, namą pastatyti. Manoma, kad draugystė buvo evoliucijos pasekmė, kuri padėjo mums išlikti. Todėl moterys daugiau padeda psichologiškai ir emociškai, o vyrai – praktiškai“, – pasakoja psichologas.
Paklaustas, ar vyrai ir moterys gali būti draugais, psichologas sako, kad tokia draugystė galima, tačiau abejoja, ar ji gali trukti ilgai.
„Teoriškai gali būti, bet draugas dažniausiai turėtų būti į mus panašus. Žinoma, tarp vyrų ir moterų yra daug panašumų, bet yra daug specifinių momentų. Galbūt vyras vyrą geriau supras, pavyzdžiui, medžioklėje. Mes dažniausiai suartėjame dėl bendrų pomėgių, panašumų. Aišku, vyras ir moteris gali būti draugais, bet jeigu jie jauni ir simpatiški, abejoju, ar tai truks ilgai“, – sako psichologas E. Šidlauskas.
Plačiau – rugpjūčio 12 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
