Vyrai ir moterys draugystę puoselėja ir brangina skirtingai. Požiūrio į bičiulius skirtumai užgimsta dar pradinėje mokykloje ir tęsiasi koledže bei vedybiniame gyvenime, rašo „Deutsche Welle“.
Nesunkiai kiekvienas ir savo gyvenime pastebime, kad vyrų ir moterų tarpusavio draugystės skiriasi. Moterys yra labiau linkusios kalbėti emocingomis ar asmeniškomis temomis, o vyrų santykiuose mažiau kalbama, bet daugiau veikiama. Bičiuliai dažniau susitinka žiūrėti sporto ar žaisti kompiuterinių žaidimų.
Tai pastebėjo ir Oksfordo psichologė Robin Dunbar, draugystę tyrinėjanti daugiau nei 50 metų.
R. Dunbar tyrimai rodo, kad nuo pat mažens išryškėja mergaičių ir berniukų draugystės skirtumai: mergaičių draugystė paprastai būna pagrįsta pokalbiais ir emociškai intensyvi, o berniukų draugystė yra labiau atsitiktinė.
„Ji daug labiau priklauso ne nuo to, kas tu esi, o nuo to, kad tu priklausai mano klubui, – sakė Dunbar. – Nesvarbu, kas apibrėžia klubą... Tai gali būti tiesiog vaikinai, kurie penktadienio vakarą kartu eina išgerti arba žaidžia futbolą.“
Dunbar sakė, kad šį teiginį patvirtino ir jos bei komandos atlikti tyrimai, nagrinėjantys tūkstančių žmonių feisbuko nuotraukas. Moterų profilio nuotraukose dažnai būdavo pavaizduotos jos ir artimi draugai, dažnai tik du žmonės, o vyrų profilio nuotraukose jie dažniau pavaizduoti tarp grupės žmonių, dažnai kitų vyrų, dalyvaujančių kokioje nors veikloje, pavyzdžiui, sportuojančių ar žygiuojančių pėsčiomis. Vyrai kur kas rečiau skelbė nuotraukas, kuriose yra jie ir jų geriausias draugas arba sutuoktinė.
„Šis socialinės žiniasklaidos pastebėjimas atspindi tikrąją draugystės dinamiką, – sakė Dunbar. – Jos poveikis pasireiškia pradinėse mokyklose, kur, tyrėjai pastebi, kad iš pradžių mergaitės mėgsta kartu su berniukais žaisti grubius žaidimus, tačiau tam tikru metu, kai jie tampa vis grubesni, mergaitės nueina kalbėtis tarpusavyje.“
Draugystės palaikymas
Dar vienas svarbus vyrų ir moterų draugystės skirtumas, kurį pastebėjo R. Dunbar ir kiti tyrėjai, yra jos puoselėjimas. Kai vyrai persikelia gyventi į kitą šalį, jie dažnai praranda ryšį su savo draugais, o moterys daug dažniau palaiko ryšius su bičiulėmis, kurias pažino, pavyzdžiui, studijuodamos universitete, tyrimą aptaria „Deutsche Welle“.
Dažniausiai, pasak R. Dunbar, kai dėl darbų ir vaikų gyvenimas tampa įtemptas, būtent moterys įdeda daugiau darbo draugystėms palaikyti, todėl sulaukę vidutinio amžiaus vyrai dažniau įsitraukia į moters socialinį ratą, t. y. susidraugauja su draugių vyrais nei atvirkščiai. Ši tendencija gali tapti problema, kai vyrai sulaukia senatvės ir galbūt pergyvena savo žmonas.
Vienatvės mirtys gali ištikti tiek vyrus, tiek moteris – jos įvyksta tada, kai vienas iš santuokos narių miršta netrukus po sutuoktinio mirties. Tyrimai rodo, kad prie šių mirčių labiausiai prisideda socialinė izoliacija ir vienatvė. 2005 m. Australijos senėjimo tyrimas parodė, kad draugai ir socialinis tinklas reikšmingai sumažina vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą.
R. Dunbar taip pat paminėjo sunkų nėštumo ir pirmųjų vaikų priežiūros metų darbą kaip galimą priežastį, dėl kurios suaugusios moterys lengviau išlaiko ryšius su bičiulėmis. Heteroseksualiuose santykiuose sutuoktinis negali suteikti patarimų, pavyzdžiui, kaip maitinti krūtimi, todėl joms tenka pasikliauti kitomis moterimis, kad prisitaikytų prie naujų gyvenimo aplinkybių.
Ši patirtis taip pat dažnai nulemia intymų motinos ir dukters ryšį. R. Dunbar teigė, kad tyrimai, atlikti analizuojant tyrimo dalyvių telefono skambučių išklotines Europoje, parodė, kad per visą gyvenimą, nors sutuoktiniai paprastai yra vienas kitam labiausiai skambinantys asmenys, sulaukus vidutinio amžiaus tai staiga pasikeičia. Tada dažniausiai moteriai skambinančiu asmeniu tampa dukra.
Moterų draugystės raida
JAV Bostono koledžo profesorė Ana M. Martinez Aleman praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje atliko moterų draugysčių, užsimezgusių universitete, tyrimus. Ji nustatė, kad šios artimos draugystės atliko formuojamąjį vaidmenį moterų socializacijoje, darė įtaką jų tapatybės formavimuisi ir savo vietos pasaulyje suvokimui.
Po dešimties metų ji apklausė tas pačias moteris, norėdama sužinoti, koks buvo jų socialinis pasaulis: ar jos išsaugojo draugystę?
Daugelis moterų taip ir padarė. Iš tiesų draugystė tapo dar glaudesnė, kai moterys tapo vyresnės. Metai po studijų, kai dažną iš jų kamavo vienišumo jausmas, persikėlus į naujus miestus, santykiai su partneriais, vaikais, nėštumas ir karjeros iššūkiai – visa tai dažnai sustiprino draugystę.
„Manoma, kad moterų draugių pokalbiai, nepaisant geografinio atotrūkio, tapo išsamesni, įžvalgesni ir aštresni“, – rašė Martinez Aleman. Daugelis tyrime dalyvavusių moterų gyvena dideliais atstumais nuo savo studijų laikų draugių, tačiau visos paminėjo, kad jų pokalbiai yra suplanuoti ir tikslingi.
Globoti ir draugauti
Atrodo, kad auklėjimas šiuo klausimu irgi vaidina svarbų vaidmenį, nors šiuo aspektu išskirti prigimties ir auklėjimo apsektus beveik neįmanoma.
R. Dunbar teigė, kad nors pasąmoningai lyties nulemtas auklėjimas gali turėti nedidelę reikšmę skirtingam berniukų ir mergaičių požiūriui į draugystę, ji atmeta mintį, kad tai daro įtaką tendencijai.
Pasak jos, tokią pačią socialinę dinamiką galima pastebėti ir tarp primatų – kai jauni beždžionių patinai žaidžia, jie dažnai dalyvauja šiurkščių imtynių kovose, o jaunos beždžionių patelės buvo pastebėtos nešiojančios lazdas ir akmenis kaip kūdikius – lygiai taip pat kaip mergaitės žaidžia su kūdikių lėlėmis.
Šeima neabejotinai gali būti svarbi žmonių santykių modeliui. Pavyzdžiui, 2019 m. žurnale „American Journal of Primatology“ paskelbti tyrimai rodo, kad kuo geriau paauglė mergaitė sutaria su motina, tuo didesnė tikimybė, kad ji turės artimų draugų.
Kas lemia šiuos skirtumus?
Nors labai skirtingas moterų ir vyrų draugystės pobūdis ne kartą pastebėtas socialiniuose tyrimuose, suprasti jo priežastis iš tiesų yra sunku. Tam reikia atsakyti į seną, labai diskutuotiną ir politiškai sudėtingą klausimą: ar yra skirtumų tarp moterų ir vyrų smegenų? Kiek lyčių skirtumai priklauso nuo prigimties, o kiek – nuo auklėjimo?
Kai kuriuose tyrimuose bandyta atsakyti į šį klausimą. Tačiau, atrodo, kad vos tik paskelbus vieną tyrimą, pasirodo apžvalga, kurioje kritikuojami jo metodai. Taigi kol kas lieka neaišku, kodėl vyrų ir moterų draugystės taip skiriasi.
