„Turiu Tureto sindromą bei tikus, jiems atsiradus mano gerklėje pradėjau bijoti paspringti maistu. Man nustatė disfagiją. 4 mėnesius negalėjau nuryti net sriubos, krito svoris“, – vieną sudėtingiausių gyvenimo laikotarpių „Jaunimo linijos“ surengtoje diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“ prisiminė atlikėja Monika Liu. Ji prisipažįsta, kad jai buvo taip blogai, jog kreipėsi net į šamanus.
Perdegimui tampant vis aktualesne tema, „Jaunimo linijos“ surengtoje diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“ savo įžvalgomis šia tema dalijosi psichologai Mykolas Kriščiūnas ir Antanas Grižas, sportininkė Rūta Meilutytė, buvusi linijos savanorė ir rinkodaros specialistė Ieva Mickevičiūtė, taip pat Lietuvai šių metų „Eurovizijoje“ atstovavusi Monika Liu.
Anot pokalbyje dalyvavusio psichologo M. Kriščiūno, perdegimas daugeliui siejasi su pervargimu, tačiau pastarasis veikiau yra tik viena iš perdegimo dalių. Jo teigimu, yra trys komponentai, apibrėžiantys perdegimą: „Pirmiausia tai – pervargimas, dažniausiai emocinis, kai nieko nesinori daryti, sunku susikaupti, pradeda neberūpėti anksčiau rūpėję dalykai. Taip pat krenta saviveiksmingumas, dažniau vadinamas produktyvumu.
Atsiranda abejingumas ir atsitraukimas, labiau emocinis, nuo to, kas anksčiau mums rūpėjo. Tai ir sudaro perdegimą“, – kalbėjo psichologas. Tiesa, jis pastebi, jog tai veikiau pagrindiniai ir dažniausi požymiai, nors perdegimas kiekvienam gali pasireikšti skirtingai.
Diskusijoje dalyvavusi atlikėja Monika Liu svarstė, jog ir pati balansuoja ties perdegimo riba – pastarąjį kartą atostogavo praėjusių metų lapkritį, o po eurovizinio maratono vasaros pabaigoje turėjo tik savaitę atostogų.
Jos teigimu, dažnai manoma, kad pramogų pasaulyje pavargti dėl darbo neįmanoma, tačiau tai – itin lengva, nes ribos tarp darbo ir laisvalaikio išnyksta. Be to, anot jos, pandemija į šou verslo atstovų gyvenimą įnešė nežinios ir neužtikrintumo, tad kol yra darbo, visi nusiteikę dirbti. „Taip tampi savo darbo ir aplinkybių įkaitu. Reikia stoti ant scenos, bet galbūt ne visada yra noro“, – prisipažino Monika Liu.
Monika prakalbo ir apie kitus sunkumus, su kuriais jai tenka kovoti. Baigusi mokyklą, ji laimėjo stipendiją studijuoti Berklio universitete, vėliau studijas tęsė Londone. „Ten man pradėjo reikštis neracionalus perfekcionizmas. Atrodo, kad pradedi nebegyventi ten, kur esi, būni siekiamybės erdvėje – tau nebeužtenka to, ką turi.
Taigi galiausiai stipriai pašlijo sveikata, fizinis kūnas parodė, kad kažkas negerai. <...> Sužinojau, kad turiu Tureto sindromą ir tikus. Skirtingais gyvenimo laikotarpiais jie pasireiškia skirtingai. Yra buvusi ir labai bloga situacija, kai tai perėjo į psichosomatinį sutrikimą“, – prisipažino Monika Liu.
Atlikėja atvirai prabilo ir apie tai, kad kiek daugiau nei prieš metus turėjo ir vieną sudėtingiausių gyvenime etapų. „Galbūt viskas prasidėjo per pandemiją. Kadangi turiu Tureto sindromą bei tikus, jiems atsiradus ir mano gerklėje, pradėjau bijoti paspringti maistu, ryti maistą. Man nustatė disfagiją (rijimo sutrikimas, kai sergančiajam tampa sunku nuryti skystą ar kietą maistą – LRT.lt). 4 mėnesius negalėjau nuryti net sriubos, man krito svoris. Tuo metu kaip tik vykau į Londoną įrašinėti albumo, įrašiau ir eurovizinius „Sentimentus“, – apie savo patirtis diskusijoje kalbėjo dainininkė.
Ji tikino, kad norėdama sau padėti griebėsi visko, net ir pačių netikėčiausių išeičių – kreipėsi į medikus, o vėliau ir į šamanus. „Man buvo taip blogai, kad turėjau viską išbandyti. Vieni sakė nevalgyti glitimo, kiti siūlė šokinėti ant kulnų ir panašiai. Viską išbandžiau. Galiausiai, kai gydytojai pasakė, kad mano disfagija yra psichosomatinė, ėjau pas psichiatrą. Vis tik specialistai yra tai, nuo ko visi turėtume pradėti“, – pabrėžė dainininkė.
Ji sakė jau ketverius metus lankanti psichoterapiją ir be to jau nebeįsivaizduojanti savo gyvenimo. Savo terapeutą Monika Liu vadina pagrindiniu žmogumi, su kuriuo gali pasikalbėti apie savo problemas. „Nenoriu tuo apkrauti savo tėvų, jei yra – ir antros pusės, draugų, kurių, beje, dėl persidirbimo sumažėjo. Taigi terapeutė yra pagrindinis žmogus, su kuriuo kalbuosi, reflektuoju“, – mintimis dalijosi Monika Liu.
Visą diskusiją ir kitų dalyvių patirtis bei įžvalgas galite pamatyti čia:
