Nors apie perdegimą darbe kalbama jau seniai, pastarųjų metų įvykiai, užklupusi pandemija, atrodo, šią būseną tik dar labiau paaštrino. Pradėję darbuotis namuose žmonės ištrynė ribas tarp darbo ir laisvalaikio, o patirtas stresas ir didesnis darbo krūvis lėmė ne vieną „tylųjį pasitraukimą“.
Apie tai, kas šiuo metu lemia darbuotojų išsekimą ir kaip prieinama prie „tyliojo atsitraukimo“, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja „Vinted“ informacinių technologijų inžinerijos direktorė Aliona Sosunova.
„Pasauliniu mastu matome skaičius, kurių niekada nematėme“, – sako A. Sosunova ir pabrėžia, kad nerimą bei stresą patiriančių asmenų skaičius darbo vietose vis auga.
„Gallup“ tyrimų bendrovės duomenys rodo, kad net 37 procentai žmonių kasdien patiria stresą, 21 procentas – pyktį, 19 procentų – liūdesį. Apskritai, 44 procentai žmonių šiai dienai išeina iš darbo vien dėl to, kad yra perdegę, o jaunosios, vadinamosios Z kartos, – net 87 procentai“, – aiškina laidos pašnekovė.
A. Sosunova pastebi, kad tokius skaičius galėjo nulemti kilusi pandemija ir sujauktas gyvenimo ritmas, tačiau žmonės turėtų patys priimti sprendimus, kur brėžti ribą.
„Pirmas dalykas – žmonės pavargo nuo pandemijos. Kitas dalykas – labai svarbu sąmoningai prisiimti atsakomybę už tai, kad aš valdau savo darbo krūvį. Mes galime sakyti, kad vadovai spaudžia, liepia, bet sprendimas, kur brėžti ribą tarp darbo ir gyvenimo, turi būti jūsų“, – tikina ji.
Šiuo metu darbo rinkoje vis dažniau galima išgirsti terminą „tylusis atsitraukimas“. LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ viešnia aiškina, jog tai yra sąmoningas žmogaus sprendimas darbe būti pasyvesniu.
„Dabar matoma, kad labai smarkiai krenta žmonių produktyvumas bei atsiranda „tylaus atsitraukimo“ terminas. Kai aš pervargstu, jaučiuosi nevertinamas, pavyzdžiui, man elementariai nepadėkoja, ateina nauja, skandinaviška kultūra, kuri sako: tuomet aš nesistengsiu. Aš pavargau, per daug savęs atidaviau, iš darbo neišeisiu, bet ir nesistengsiu. Tada žmonės dirba būtent tiek, kiek jiems reikia ir ne daugiau, nerodo jokios iniciatyvos“, – pasakoja pašnekovė.
A. Sosunovos teigimu, asmenis, kurie priklauso „tyliojo atsitraukimo“ grupei, galima skirstyti į dar dvi grupes.
„Vienas tipas – tu sąmoningai pasirenki, į ką šiuo metu fokusuojiesi: šeimą, namus, keliones, savo asmeninį augimą, bet vis dar esi patenkintas būdamas darbe ir tiesiog darai tiek, kiek yra privaloma. Tačiau yra ir kita grupė, kuri dažniausiai yra pervargusi, jaučiasi nevertinama, pyksta ant darbdavio. Tada atsitraukimas vyksta su kartėliu, kad man rūpėjo, o dabar – nerūpi. Tada turime ir produktyvumo mažėjimą, nepasitenkinimą, o žmonės, kurie atsitraukia, nėra laimingi darbe“, – tikina pašnekovė.
Paklausta, kaip būtų galima išvengti perdegimo darbe, specialistė sako, jog labai svarbu atsakomybes padalinti tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui.
„Labai svarbu padalinti atsakomybę. Darbdaviui svarbu kurti stiprią emocinę kultūrą, kuomet tu gali pasidalinti su vadovu, jog esi pervargęs. Įmonė taip pat gali investuoti į psichologų konsultacijas, lanksčias darbo sąlygas, tačiau ne visi sektoriai tai gali, bet žmogaus ir vadovo atvirą santykį gali puoselėti visi.
Kitas dalykas – grąžinti asmeninę atsakomybę darbuotojui. Reikia suprasti, koks grįžti iš darbo, pavargęs ar išsekęs, nes tai du skirtingi dalykai. Taip pat atvirai sau atsakyti, kaip jaučiuosi darbe ir ką su tuo darau“, – sako A. Sosunova.
Plačiau – rugpjūčio 29 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
