Portalo LRT.lt redakcijai atsiųstame laiške skaitytojas Vytautas teiraujasi, kodėl atliekant hidraulinius bandymus jo daugiabutyje sostinės Žirmūnų rajone kasmet kelioms dienoms dingsta karštas vanduo. Anot skaitytojo, nors apie hidraulinius bandymus paprastai pranešama iš anksto, tai gyventojams neretai sukelia rūpesčių. Ar bandymų negalima atlikti greičiau, pavyzdžiui, per naktį?
Į skaitytojo klausimą LRT.lt atsiųstame komentare atsako AB Vilniaus šilumos tinklai. Anot bendrovės, šiluma gyventojų namus pasiekia uždaru ciklu – termofikacinės elektrinės katilinėje įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punktų, ten per šilumokaitį atiduoda savo šilumą ir grįžta atgal į katilinę tam, kad vėl būtų pašildytas ir toliau keliautų iki pastatų šilumos punktų.
„Atliekant hidraulinius bandymus, vienodas slėgis sukeliamas tiek „perdavimo“, tiek „grįžtamojo“ termofikacinio vandens vamzdynuose vienu metu, nes tinklą sudaro du vamzdynai. Dėl šios priežasties, kai abiejuose vamzdynuose slėgiai vienodi, nebelieka slėgio skirtumo, kuris užtikrina termofikacinio vandens cirkuliaciją, kitaip tariant – procesas sustoja.

Šilumos punktuose sumontuoti šilumokaičiai veikia būtent cirkuliacijos pagrindu. Šilumokaitis – tai toks prietaisas, kuris paima šilumą iš termofikacinio vandens ir ją atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui, pašildo vandentiekio vandenį. Taigi, sukėlus slėgį, nebelieka cirkuliacijos, vadinasi, šilumokaitis negali paruošti karšto vandens, kuris keliauja į klientų karšto vandens čiaupus“, – nurodoma Vilniaus šilumos tinklų komentare.
Dar viena priežastis – šilumokaičiai nėra tinkami tokiems slėgiams, kuriais tikrinamas vamzdynų stiprumas, todėl privalo būti atjungti nuo bendro šildymo sistemos tinklo.
„To nepadarius, jie tiesiog susprogtų, būtų sugadinamos namo vidaus sistemos. Atlikdami vamzdynų remontą ar rekonstrukcijas, privalome iš tam tikrų ruožų išleisti termofikacinį vandenį, todėl šiuo atveju neišvengiamai paslaugos tiekimo negalėtume užtikrinti“, – komentuojama bendrovės laiške.

Komentare taip pat nurodoma, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šilumos tiekėjai gali patys rinktis, kada ir kuriose tinklo vietose atlikti hidraulinius bandymus. Dažniausiai jie neatliekami kasmet, šilumos tiekėjas pats pasirenka, kokiuose ruožuose ir kada atlikti tokius bandymus, pavyzdžiui, kas trejus ar penkerius metus.
„Lietuvoje šiuo metu tokio pasirinkimo neturime ir kasmet privalome tikrinti visus vamzdynus. Tai yra įtvirtinta teisės aktuose, kuriais privalome vadovautis. Vis dėlto suprantame, kad net ir trumpalaikis karšto vandens atjungimas vasarą klientams yra nepatogus, kelia papildomų rūpesčių, todėl tarp atsakingų institucijų inicijavome diskusiją dėl teisės aktų pakeitimo“, – komentuoja Vilniaus šilumos tinklai.

Bendrovė taip pat priduria, kad per penkerius metus vidutinis klientų atjungimo laikas atliekant hidraulinius bandymus sutrumpėjo kiek daugiau nei dvigubai: 2016 m. klientai be karšto vandens vidutiniškai būdavo arti trijų parų (2,72 paros), pernai šis laikas jau buvo sutrumpėjęs vos iki kiek daugiau nei paros (1,05 paros). Šiuo metu, atlikus daugiau nei pusę suplanuotų hidraulinių bandymų, vidutinis karšto vandens atjungimo laikas klientams siekia 0,76 paros, nurodo Vilniaus šilumos tinklai.








