„Vaikystėje iki raudonumo nudegus saulėje, mama mano pečius, nugarą ištepdavo kefyru arba grietine. Ar tai iš tiesų padeda nudegus saulėje, ar tokia „liaudies medicina“ šiandien pasitikėti nevertėtų?“ – portalo LRT.lt redakcijai atsiųstame laiške teiraujasi skaitytoja Raminta.
Į skaitytojos klausimą atsako LRT.lt kalbinta gydytoja dermatovenerologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.
„Geriausias sprendimas tokiu atveju būtų vaistinėje įsigyti specialią priemonę, skirtą naudoti po nudegimo saulėje. Dabar bet kuri kompanija, gaminanti apsaugines priemones nuo saulės, gali pasiūlyti ir specialius losjonus, kremus, putas, gelius. Jų sudėtyje būna alijošiaus, pantenolio, vitaminų A, E, nuraminančių ir regeneruojančių odą. Tokią priemonę privaloma turėti, jei dažnai būnate saulėje“, – sako dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Anot gydytojos dermatovenerologės, priemonės iš namų šaldytuvo taip pat gali praversti.
„Jei esate toli nuo miesto, vaistinių ir neturite specialių priemonių nuo nudegimų, kefyras, jogurtas – skysti, vėsinantys produktai – puikiai tinka. Saulėje nudegusią odą svarbu vėsinti ir raminti, tam tinka ir vėsiu vandeniu suvilgyti kompresai.
Tiesa, nerekomenduojama kūno tepti grietine, mat joje esantys riebalai gali sulaikyti karštį. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių priemonių – jos malšina karštį, tačiau gali labai išsausinti odą, o tai irgi nėra gerai“, – pažymi medikė.
Ji primena, kad dermatologai saulėje degintis nerekomenduoja. Vis dėlto dr. M. Bylaitė-Bučinskienė sako suprantanti, jog lietuviai po šaltojo ir tamsiojo metų laiko būna taip išsiilgę saulės, kad skuba sugerti visus jos spindulius.
„Pastebiu, kad ypač po vasaros savaitgalių žmonės vaikšto nusvilusiomis, paraudusiomis nosimis. Nors visi esame išsiilgę saulės, kurios turime labai mažai, reikėtų prisiminti, kad bet koks stiprus nudegimas didina riziką susirgti odos vėžiu ir melanoma“, – pabrėžia gydytoja dermatovenerologė.
Pasak jos, kremai su SPF apsauga nėra komercinis pramanas ar triukas, o smarkiai didėjantys susirgimai odos vėžiu, kaip pažymi medikė, tiesiogiai susiję su žmonių deginimosi įpročiais.
„Tiesa, jaunimas tampa sąmoningesnis ir labiau puoselėja odą negu vyresni žmonės, kurie įpratę nuo jaunų dienų kepintis ir svilintis“, – sako dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Jei saulėje būnate ilgiau kaip valandą, medikė primena, kad svarbu:
– apsivilkti ilgais drabužiais – viršutinę dalį vilkėti ilgomis rankovėmis, nepamiršti ilgų kelnių. Vietas, kurių negalite pridengti drabužiais, būtina tepti apsauginiu kremu.
– Kūnui naudoti kremą su ne mažiau kaip 30 SPF, veidui, dekoltė, pečių juostai ir plaštakoms – su ne mažiau kaip 50 SPF.
– Apsauginį kremą tolygiai tepti likus 20 minučių iki buvimo saulėje. Kremą kas dvi valandas būtina tepti dar kartą. Prakaitas, vanduo, smėlis, drabužiai – dėl šių ir kitų veiksnių kremas nusitrina ir tampa nebeveiksmingas.
– Būnant saulėje, gerti daug vandens.
– Dirbantiesiems, sportuojantiesiems lauke naudoti kremus su SPF apsauga ir/arba rinktis specialią aprangą, impregnuotą tam tikromis nuo žalingų saulės spindulių apsaugančiomis medžiagomis.
Gydytoja dermatovenerologė taip pat primena, kad didesnę riziką susirgti odos vėžiu ar melanoma turi: šviesiaodžiai; mėlynakiai; šviesiaplaukiai; rausvaplaukiai; žmonės, turintys daug strazdanų; žmonės, turintys daugiau kaip 50 apgamų; žmonės, kurių artimieji arba jie patys sirgo odos vėžiu ar melanoma; pacientai po inkstų ar kitų organų transplantacijos; pacientai, kuriems taikoma dializė, chemoterapija.
Jeigu ir jūs norite paklausti, rašykite adresu tavo@lrt.lt.
