Skaitytoja Asta portalo LRT.lt redakcijai atsiųstame laiške rašo: „Man iškilo klausimas apie organų donorystę. Jei galutinį žodį taria artimieji, tai kurie? Kokia yra hierarchija? Pavyzdžiui, ar man mirus dėl organų turėtų spręsti mano vyras, ar tėvai? Su kuo turėčiau aptarti šį klausimą, kad nesugalvotų daryti kitaip, nei aš noriu?“
Kaip LRT.lt komentuoja Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ tarybos pirmininkė Audronė Tutlienė, žmogui mirus, dėl jo organų donorystės sprendžia artimieji.
„Artimųjų visada atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą arba nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų artimųjų neklausiama“, – paaiškina A. Tutlienė.
Ji pažymi, kad būtent todėl donorystės klausimą itin svarbu aptarti su artimaisiais, kad jie žinotų, kokia yra mirusiojo valia.
„Taip pat kaip pritarimo donorystei simbolį žmogui rekomenduojama įgyti donoro kortelę. Ji aktuali, kai šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis (kaip šiuo metu Lietuvoje, kai žmogus turi išreikšti sutikimą).
Numanomo sutikimo donorystės modelio atveju visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, jei tik nėra išreiškę nesutikimo. Lietuva planuoja pereiti prie šio modelio“, – komentuoja A. Tutlienė.
Visgi pokalbis su artimaisiais išlieka toks pat svarbus, nes kartais artimieji gali nesutikti donorystei aukoti mirusio artimo žmogaus organų net tuo atveju, kai pats žmogus yra išreiškęs tokią valią. Būtent todėl, dar sykį pabrėžia A. Tutlienė, artimuosius labai svarbu informuoti apie savo sprendimą dėl donorystės.
Jeigu ir jūs turite klausimą, siųskite jį adresu tavo@lrt.lt.
