Valgysite daugiau daržovių ir kitų augalinės kilmės maisto produktų – gyvensite ilgiau. Tokią išvadą dar sykį patvirtino neseniai Norvegijos mokslininkų atliktas tyrimas, rašo „Healthline“. Numoti ranka į iškalbingas studijos išvadas nereikėtų, nebent papildoma dešimtis gyvenimo metų jums – nė motais.
Leidinyje „PLOS Medicine“ paskelbtos naujausio Bergeno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo išvados – gana iškalbingos:
– valgant daugiau ankštinių kultūrų, neskaldytų grūdų ir riešutų bei vartojant mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos, pailgėja gyvenimo trukmė.
– Tyrimas atskleidė, jog daugiausiai pailgėjo į trečią dešimtį įkopusių asmenų gyvenimo trukmė – vyrams vidutiniškai 13 metų, moterims – beveik 11 metų.
– 60 metų ir vyresniems asmenims, įprastą vakarietišką maisto racioną pakeitusiems daugiau augalinės kilmės produktų turinčia dieta, gyvenimo trukmė pailgėjo vidutiniškai 8 metais.
Tiesa, mitybos ekspertų tyrimo išvados nenustebino. „Visuotinai pripažįstama, kad mityba daro didelę įtaką mūsų sveikatai, kokio amžiaus bebūtume, – leidiniui „Healthline“ sakė Pritikino ilgaamžiškumo centro medicinos direktorė dr. Danine Fruge. – Mūsų mitybos įpročiai gali turėti didžiulį poveikį ligų išsivystymui ar neišsivystymui, taip pat ilgaamžiškumui. Dar Hipokratas pažymėjo: „Tegul maistas būna vaistas, o vaistas – maistas.“
„Healthline“ kalbinta mitybos specialistė ir knygos „Liesos kepenys“ (angl. „Skinny Liver“) autorė Kristin Kirkpatrick pridūrė, kad šio tyrimo rezultatai atspindi ankstesnius duomenis, rodančius, jog suvartojant daugiau augalinės kilmės produktų ir mažiau perdirbtos mėsos, pailgėja gyvenimo trukmė.
Pavyzdžiui, 2020 m. žurnale „Critical Reviews in Food Science and Nutrition“ paskelbta analizė parodė, kad dažnas neskaldytų grūdų, daržovių, vaisių, riešutų ir kavos vartojimas yra susijęs su mažesne mirtingumo dėl bet kokios priežasties rizika. O štai didelis raudonos arba perdirbtos mėsos suvartojimas, priešingai, siejamas su didesniu mirtingumu.
Ženklai, signalizuojantys, kad metas keisti mitybą
D. Fruge teigimu, vadinamasis smegenų rūkas, sunkumai bandant susikaupti arba popietinis mieguistumas, turintis įtakos darbo rezultatams, gali reikšti, kad atėjo metas pokyčiams.
„Norėdama sudominti jaunus žmones, užduodu jiems paprastą klausimą – kaip jie paprastai jaučiasi dienos metu, – sakė ji. – Pavyzdžiui, ar jiems reikia kavos, cukraus ar energinių gėrimų, kad galėtų normaliai funkcionuoti iš ryto, prieš vidurdienį ar po pietų.“
Jeigu jaučiate, kad trūksta energijos, metas pasvarstyti apie pokyčius mityboje. Beje, vyresni žmonės taip pat neretai atleidžia vadžias ir jaučiasi „nusipelnę“ valgyti tai, ką nori ir kiek nori. Visgi vyresniame amžiuje tampa dar svarbiau aprūpinti senstantį organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, kad būtų galima kuo ilgiau džiaugtis gera savijauta, rašo „Healthline“.
„Niekada nebūna per anksti ar per vėlu motyvuotiems pakankamai paprastiems mitybos pokyčiams, kurie dažnai gali turėti didžiulį, neretai gyvenimą keičiantį poveikį tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei sveikatai“, – sako D. Fruge.
Patarimai, kaip pakeisti mitybą
Valgykite natūralų maistą
Rinkitės maistą, ateinantį iš gamtos. „Valgykite daugiau natūralaus maisto, rinkitės kuo daugiau augalinės kilmės produktų“, – „Healthline“ sakė K. Kirkpatrick.
Gyvūninės kilmės baltymus pakeiskite augaliniais
K. Kirkpatrick taip pat siūlo pereiti nuo gyvūninių baltymų (mėsos) prie augalinės kilmės baltymų. Pavyzdžiui, vietoj sūrio mėsainio galima valgyti avinžirnių mėsainį.
„Netgi galima rinktis su riebesne laukine žuvimi (pavyzdžiui, lašiša), – sakė ji. – Nors tai nėra augalas, tam tikrose žuvyse esančios omega-3 riebalų rūgštys gali būti labai naudingos.“
K. Kirkpatrick priduria, kad maisto spalva parodo, kiek jame yra maistinių medžiagų, todėl kasdien valgant bent penkių spalvų produktus, galima susidėlioti labiau į vaisius, daržoves, ankštinius augalus, riešutus ir sėklas orientuotą meniu.
Rinkitės nesočiuosius riebalus
Nesotieji riebalai gali būti dviejų rūšių: mononesotieji ir polinesotieji. Abiejų rūšių nesotieji riebalai gali padėti sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, jei yra vartojami vietoj sočiųjų ir transriebalų.
Nesočiųjų riebalų yra augaliniuose aliejuose, pavyzdžiui, sojų pupelių, kukurūzų, dygminų, rapsų, alyvuogių ir saulėgrąžų.
