„Nors esu gydytoja, bet man vis tiek yra stebuklas tas žmogaus virsmas, kai jis apsisprendžia būti laisvas“, – prisipažįsta LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ pašnekovė, psichiatrė Goda Tikniūtė. Pasak jos, nors kiekviena situacija individuali, išties esama lyčių skirtumų prakalbus apie priklausomybę nuo alkoholio. Pavyzdžiui, moterys gali ilgiau slėpti, kad geria, bet priklausomos tampa greičiau.
Kada ir kaip apsigaunama, kad suvartotas alkoholis dar „nepavojingas“? Kaip tas pats alkoholio kiekis veikia vyro ir moters organizmą? Kodėl liaudyje sakoma, kad „moterys prasigeria greičiau“? Kas lengviau pripažįsta turintis bėdų su alkoholiu? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė G. Tikniūtė. Ją kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėja Lavija Šurnaitė.
– Terminas „alkoholizmas“ vartojamas vis rečiau, sakome „priklausomybė nuo alkoholio“.
– Taip, iš tikrųjų. Tai stigmatizuojantis žodis, dėl to, dėl esančios stigmos mes nebenorime jo vartoti.
– O kaip jūs pastebėjote, pavyzdžiui, ar pačius pacientus, kai jie nebėra vadinami alkoholikais, o tiesiog sakoma, kad turi bėdą, priklausomybę nuo alkoholio, tai paveikia kažkaip teigiamai?
– Taip, iš tiesų – veikia pati žodžio logika. „Alkoholikas“ tarsi būdvardis, tarsi nusprendžiantis žodis, kas tu esi, o ligų žmogus gali turėti daug ir gyventi su jomis visą gyvenimą, kaip su arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir panašiai. Šitos ligos neapibūdina, neapibrėžia žmogaus. Taip pat ir priklausomybė yra viena iš ligų.
– Pasikalbėkime apie priežastis. Smalsu pasižiūrėti, kaip vis dėlto ta priklausomybė nuo alkoholio veikia vyrus ir moteris, nes net ir lygių galimybių amžiuje mes vis tiek esame skirtingi. Mūsų fiziologija skirtinga, nervinė sistema iš psichinės pusės irgi šiek tiek kitokia. Kaip jūs pastebėjote, kas į šią priklausomybę pastūmėja vyrus, dėl ko į gėrimą įsitraukia moterys?
– Tai, kas sukelia priklausomybę, yra labai svarbūs dalykai. Turbūt turėčiau pasakyti, kad apskritai medicinoje mes kalbame apie rizikos veiksnius, o ne priežastis. Gyvenimas ir pasaulis yra labai kompleksiškas, žmogaus kūnas ir psichika labai kompleksiški, mus vienu metu veikia labai daug faktorių, dėl to mes negalime pasakyti, kuris jų visiškai lemiamas, tik moksliniais metodais nustatome ryšį tarp dalykų, bet negalime pasakyti, ar jis priežastinis, ar ne.
Norėčiau apibūdinti tuos rizikos veiksnius, dėl kurių yra didesnė tikimybė susirgti priklausomybės liga. Manoma, kad genetika nulemia apie 50 proc., ar susirgsime, ar ne, jeigu esame saikingi vartotojai. Kitas dalykas, kuris taip pat genetinės kilmės, yra atlygio sistemos deficitas. Tai sistema žmogaus smegenyse, kuri nulemia mūsų elgesio motyvaciją, tai, ką mes darysime, ką mums aktualu daryti.
Štai mes susitikome dėl to, kad jums aktualu ateiti į darbą, o man labai svarbu kalbėti šita tema. Mano smegenys išskiria man, sakykime, 50 gramų degtinės už tai, kad aš esu čia, jaučiu pasitenkinimą ir džiaugsmą. Tai sakau ne visai metaforiškai. Dėl ko mus veikia alkoholis, visos kitos psichiškai aktyvios medžiagos? Dėl labai paprastos priežasties: visos šitos medžiagos, medžiagų receptoriai yra mūsų smegenyse. Alkoholis yra medžiaga, kuri ir taip gali būti žmogaus organizme, pavyzdžiui, žarnyno bakterijos sintetina kažkiek etilo alkoholio, iš tiesų mes gauname šitų medžiagų, kai jaučiamės labai smagiai, linksmai.
Įvairiomis progomis žmogaus organizme išsiskiria įvairiausi narkotikai. Atlygio sistema ir yra tai, kas mus motyvuoja, mes žinome, kad mes džiaugsimės, kai pabaigsime kažkokį didelį darbą, kai pagimdysime vaiką. Jeigu biologiškai šita žmogaus sistema yra sutrikusi, jis negali jausti džiaugsmo darydamas svarbius sau dalykus, yra didesnė tikimybė, kad jis taps priklausomas nuo alkoholio, kadangi alkoholis iš karto suteiks atlygio jausmą nieko nedarius.
Labai dažnai ateina pacienčių, kurių artimieji nesupranta, kad jos geria, kad geria dešimtmečius. Kai bėda yra tokia, kurios nebeįmanoma paslėpti kaip dramblio kambaryje, tuomet kreipiasi, bet problema skaičiuoja dešimtmečius.
Taip pat labai didelis rizikos veiksnys – ankstyva vartojimo pradžia. Ankstyvas amžius nulemia greitą ligos eigą. Paskui – kartotinis alkoholio vartojimas ir to sukelta neuroadaptacija, kai žmogus pripranta prie pastovaus stimuliavimo, kažkokių malonių emocijų, kurias sukelia euforizacinė nedidelio alkoholio pavartojimo stadija. Jo smegenys prisitaiko, neuronai kitaip veikia, jie gamina streso hormonų daugiau, raminančių medžiagų mažiau.
Dar vienas labai svarbus veiksnys – priklausomybė yra vadinama neigimo liga, nei vienas iš mano pažįstamų priklausomų žmonių nepasakė, kad prasigers, tad visus į šitą ligą atvedė siauri varteliai, kurie vadinasi „aš viską kontroliuoju“. Žmogus vertina savo charakterį, galvoja, kad yra atsparus, tvirtas, labai valingas, bet neįvertina pačios ligos kaip sutrikimo, kad tai ne apie tave, bet apie medžiagą, kuri sukelia tokį poveikį.
– O ji stipresnė už mūsų valią.
– Žinote, ir priklausomybės gydymas yra galynėjimasis, kas yra stipresnis: ar kūnas ir jo dėsniai, ar vis tik žmogaus apsisprendimas, ką daryti su savo gyvenimu. Žmogų liga veda link nesivaldymo, neigimo (kuo gilesnė liga, tuo labiau žmogus linkęs neigti), bet kažkodėl žmogus ima ir apsisprendžia daryti kitaip. Nors esu gydytoja, bet man vis tiek yra stebuklas tas žmogaus virsmas, kai jis apsisprendžia būti laisvas.
– Liaudyje paprastai yra sakoma, kad jis ar ji, jeigu yra priklausoma nuo alkoholio, kažką jame skandina. Ar galima šitaip identifikuoti?
– Man patinka tokia metafora šitoje srityje, kad nė vienas žmogus nevaikšto su ramentu, nes jam patinka ramentas. Jis taip vaikšto dėl to, kad jo kažkokia funkcija sutrikusi.
– Tai ką alkoholyje skandina vyrai, o ką – moterys?
– Man atrodo, kad vis tik yra bendražmogiški dalykai kalbant apie kančią, nes kančią skandina tiek tie, tiek kiti, bet skelčiau kultūriškai, kaip yra susiklostę. Pavyzdžiui, vaikystėje, jaunystėje gyvenau tarp nevartojančių alkoholio, bet aplinkui mačiau tikrai labai didelį alkoholio vartojimą. Šita karta tikrai vartoja daug mažiau alkoholio, negu mes vartojome būdami jauni, kas tikrai labai džiugina. Bet tolerancijos dydis mano vaikystėje, ypač kaimuose buvo tarsi vyriškumo simbolis. Kiek tu pakeli alkoholio, tiek tu esi vyras.
Daugeliui mano pacientų, kurie net labai išsilavinę žmonės, labai gerai funkcionuojantys, pavyzdžiui, šventėje atsisakyti alkoholio – tai prisipažinti, kad esi alkoholikas invalido prasme, tai savotiška impotencija. Jie galbūt tokiu būdu vengia savo silpnumo. Tai gal mano asmeninė nuomonė.
Moterų yra labai įvairių. Kaip sakiau, laikome, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau jeigu sudėtume į viena, tai galbūt dėl moterų padėties, kaip namų šeimininkių, gėdos, stigmos vartoti, negalėjimo išsakyti savo pozicijos, savo kančios jos namuose gerdavo vienos. Labai dažnai ateina pacienčių, kurių artimieji nesupranta, kad jos geria, kad geria dešimtmečius. Kai bėda yra tokia, kurios nebeįmanoma paslėpti kaip dramblio kambaryje, tuomet kreipiasi, bet problema skaičiuoja dešimtmečius.
Dar prastą eigą iš psichologinės pusės kalbant apie moteris lemia grynai tai, kad jos labai gerai funkcionuoja, susitvarko su buities darbais vartodamas tą alkoholį. Jos laiko keturis namų kampus ir jeigu toliau juos laiko, tai niekas ir nepastebi, kad iš tikrųjų jau viskas yra labai blogai.
Žmonės galvoja, kad jeigu vartoja mažus kiekius, nėra pavojaus susirgti priklausomybės ligomis. Esant tokiam vartojimui vis tiek rizika susirgti priklausomybe yra dviem iš šimto. Įvertinkime, ar tai didelė rizika, ar ne.
– Nedidukai alkoholio kiekiai atrodo nepavojingi, o kaip yra iš tikrųjų? Kas yra pavojinga, nepavojinga ir kada užsidega ta pirma raudona lemputė?
– Šitas klausimas man atrodo labai svarbus, nes mūsų visuomenėje jis labai dažnai neteisingai interpretuojamas. Psichiatrijoje alkoholio vartojimo rizikos laipsnius vertiname taip: mažai rizikingas, rizikingas, žalingas ir priklausomybė. Žmonės galvoja, kad jeigu vartoja mažai rizikingai, kas yra tie maži kiekiai, nėra pavojaus susirgti priklausomybės ligomis. Yra net mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad maži alkoholio kiekiai, tarkime, pagerina širdies sveikatą, mažina aterosklerozę. Bet tie tyrimai apima vien tik širdį – ko klausiame, tokį atsakymą ir gauname.
Reikėtų kritiškai vertinti. Tai yra tiesa, kad nedideli alkoholio kiekiai iš tiesų mažina aterosklerozės riziką, palyginti su visiškai nevartojančiais žmonėmis, tačiau jei moteris išgeria po vieną gėrimą per dieną, kas yra priskiriama prie mažai rizikingo vartojimo, krūties vėžio riziką tas vienas gėrimas per dieną padidina nuo 5 iki 9 procentų, palyginti su išvis nevartojančia moterimi. Tai iš tikrųjų negalime taip vertinti.
Mažai rizikingas vartojimas moterims – ne daugiau 16,8 standartinių alkoholio vienetų per savaitę, kai bent dvi dienas per savaitę alkoholis nevartojamas, vyrams – ne daugiau 11 standartinių alkoholio vienetų per savaitę [Lietuvoje naudojama sistema, kurioje standartinis alkoholio vienetas – bet koks gėrimas, kurio sudėtyje yra 10 g gryno etilo alkoholio, pavyzdžiui, 200 ml alaus, 100 ml vyno, 25 ml degtinės arba brendžio, 60 ml spirituoto vyno; viename vyno butelyje yra aštuoni standartiniai alkoholio vienetai]. Esant šitam mažai rizikingam vartojimui vis tiek rizika susirgti priklausomybės liga yra 2 proc., dviem iš šimto. Įvertinkime patys, ar tai didelė rizika, ar ne.
Alkoholis veikia sveikatą netgi kai nėra priklausomybės. Nerasime nė vienos abiejų lyčių organizmo organų sistemos, kuriai nekenkia alkoholio vartojimas, o kuo didesnė dozė, kuo didesnis dažnumas, ilgesnė vartojimo trukmė, tuo žala didesnė.
– Tai kaip alkoholis kerta per vyro ir per moters organizmą?
– Į pirmą vietą dėčiau tai, kad moteris yra motina, vaisiaus alkoholinis sindromas, mano akimis žiūrint, yra pats svarbiausias dalykas, kadangi nukenčia ir motina, ir dar vienas žmogus, kuris yra įtraukiamas į vartojimą ir tai nulemia visą jo gyvenimą. Bet ir visi kiti dalykai: moterys, vartojančios daug alkoholio, daug dažniau serga lytiniu keliu plintančiomis ligomis, kadangi dažnai šalia to yra nesaugus seksas, tai sukelia antrinį nevaisingumą, dar viena priežastis – net ir nesant priklausomybės nuo alkoholio tai daro įtaką lytinių hormonų pusiausvyrai, kas kartu su kitais faktoriais gali lemti vaisingumo sistemos sutrikimą. Galvojama, kad moterims alkoholis padidina seksualinį potraukį, tačiau iš tiesų tai yra priešingai veikiantis dalykas.
Vyrams – analogiškai: nukenčia lytinė sistema, ilgainiui tai sukelia potencijos sutrikimus. Moterims krūties vėžys yra viena pagrindinių onkologinių susirgimų ir mirties priežasčių, jo rizika iš tiesų labai stipriai padidėja. Bendrai abiem lytims padidėja gerklų, gerklės, burnos ertmės vėžio rizika, be abejo, ilgalaikis nesaikingas alkoholio vartojimas labai stipriai didina hipertenzijos riziką, o per hipertenzijos mechanizmą paveikia aterosklerozę, lemia širdies ir kraujagyslių ligas: infarktus, insultus ir pan. Taip pat – virškinimo sistemos ligos, plačiausiai žinoma apie kepenis, kad dar nesant priklausomybės, bet jau esant žalingam vartojimui gali išsivystyti tarpinis kepenų pakitimas steatozė, kepenų suriebėjimas. Tai pakeliui į cirozę, bet dar grįžtamas procesas.
– Kas linkęs greičiau tapti priklausomas?
– Yra duomenų, kad moterys pradeda alkoholį vartoti šiek tiek vėliau negu vyrai, tačiau priklausomi tampa panašiu laiku. Tai reiškia, kad joms anksčiau susiformuoja priklausomybė. Tai nulemta to, kad ta pati alkoholio dozė moters organizme tiesiog sukelia didesnę alkoholio koncentraciją, tada žala visiems organams yra didesnė. Esmė – ne kiek mes išgėrėme alkoholio, bet kokia koncentracija susidarė mūsų organizme.
Ar vyrų ir moterų gydymo nuo priklausomybės nuo alkoholio metodai skiriasi? Visas pokalbis – vasario 7 d. laidos „Čia ir dabar“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
