„Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ – tik skambus posakis ar tiesa? Kaip leidinyje „Healthline“ rašo mitybos specialistė Rachael Link, tyrimai rodo, kad valgydami daugiau obuolių neužkirsime kelio visoms ligoms, tačiau šiuo vaisiumi praturtinus savo mitybos racioną, vizitai į gydytojo kabinetą iš tiesų gali suretėti.
Obuolius geriausia laikyti bendroje vaisių pintinėje kambario temperatūroje. Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo virtuvės šefė Laura Brekke, patartina, kad obuoliai ir kriaušės būtų po ranka – tikėtina, kad tada jie bus greičiau suvalgyti, taip organizmas pasisavins visas šviežiuose obuoliuose ir kriaušėse esančias medžiagas.
Obuoliai turi daug naudingų medžiagų, galinčių padėti užtikrinti ilgalaikę naudą sveikatai. Beje, obuoliuose gausu įvairių maistingųjų medžiagų: skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
Suvalgę vidutinio dydžio obuolį, gauname šių maistingųjų medžiagų:
– kalorijų: 95,
– angliavandenių: 25 g,
– skaidulų: 4,5 g,
– vitamino C: 9 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN),
– vario: 5 proc. RPN,
– kalio: 4 proc. RPN,
– vitamino K: 3 proc. RPN.
Ypač svarbus vitaminas C, kuris veikia kaip antioksidantas, neutralizuojantis kenksmingus junginius, vadinamus laisvaisiais radikalais, ir apsaugantis nuo ligų. Obuoliai taip pat yra puikus antioksidantų, tokių kaip kvercetinas, kavos rūgštis ir epikatechinas, šaltinis.
Naudingi širdžiai
Tyrimai rodo, kad valgydami daugiau obuolių galime sumažinti lėtinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, riziką. Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. suaugusiųjų, parodė, kad vartojant didesnį kiekį baltų vaisių ir daržovių, įskaitant obuolius, sumažėja insulto rizika.
Taip gali būti dėl obuoliuose esančių flavonoidų – junginių, kurie, kaip rodo tyrimai, mažina uždegimą ir padeda palaikyti širdies sveikatą. Obuoliuose taip pat gausu tirpiųjų skaidulų, galinčių padėti sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, – abi šios problemos yra širdies ligų rizikos veiksniai.
Sudėtyje yra priešvėžinių junginių
Obuoliuose yra keletas junginių, galinčių padėti išvengti vėžio, įskaitant antioksidantus ir flavonoidus. Remiantis 41 tyrimo apžvalga, vartojant daugiau obuolių, sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu.
Kitas tyrimas atskleidė panašias išvadas – didesnis obuolių kiekis racione padeda apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio. Dar kiti tyrimai rodo, kad dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda apsisaugoti nuo skrandžio, gaubtinės žarnos, plaučių, burnos ertmės ir stemplės vėžio.
Visgi norint tiksliai nustatyti galimą obuolių priešvėžinį poveikį ir išsiaiškinti, ar tai nėra susiję su kitais veiksniais, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, rašoma „Healthline“.
Kitos naudingosios savybės
Obuoliai turi ir daugiau sveikatai naudingų savybių, padedančių atitolinti vizitą pas gydytoją:
Padeda mesti svorį. Įrodyta, kad dėl didelio skaidulų kiekio obuoliai skatina sotumo jausmą, mažina suvartojamų kalorijų kiekį ir spartina svorio kritimą.
Gerina kaulų būklę. Su žmonėmis, gyvūnais ir mėgintuvėliuose atliekami tyrimai parodė, kad didesnio kiekio vaisių suvartojimas gali būti siejamas su didesniu kaulų mineralų tankiu ir mažesne osteoporozės rizika.
Skatina smegenų funkciją. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad obuoliais praturtinta dieta padeda sumažinti oksidacinį stresą, lėtina senatvinį smegenų funkcijos silpnėjimą ir kitus senatvės požymius.
Saugo nuo astmos. Tyrimai rodo, kad vartojant daugiau obuolių, mažėja astmos rizika.
Mažina diabeto riziką. Remiantis viena didele tyrimų apžvalga, suvalgant bent vieną obuolį per dieną, net 28 proc. sumažėja rizika susirgti II tipo diabetu, lyginant su tais, kurie visiškai nevalgo obuolių.
Galimos neigiamos savybės
Suvalgydami po obuolį per dieną greičiausiai sveikatai nepakenksite, tačiau net ir gero reikia po truputį, nes vartodami per daug obuolių, galite pajusti tam tikrą šalutinį poveikį. Visų pirma, staigiai padidinus suvartojamų skaidulų kiekį, gali pasireikšti tokie simptomai kaip dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir skrandžio skausmai.
Kaip ir kituose vaisiuose, obuoliuose yra nemažai angliavandenių. Daugeliui žmonių tai nėra problema, tačiau tiems, kurie laikosi mažai angliavandenių turinčių ar ketogeninių dietų, gali tekti mažinti suvartojamų obuolių kiekį.
Kiti sveiki produktai
Vitaminų, mineralų ir antioksidantų turtingi obuoliai yra puikus, sveikatai naudingas produktas. Visgi yra ir daugiau vaisių bei daržovių, turinčių panašų ne mažiau sveikatai naudingų maisto medžiagų derinį. Be to, įtraukus į racioną įvairius kitus vaisius ir daržoves, kasdien suvartojamas maistas įgis naujų skonių ir daugiau maistinės vertės.
Keletas vaisių ir daržovių, kuriais kartas nuo karto galite pakeisti obuolius:
– bananai,
– šilauogės,
– brokoliai,
– morkos,
– žiediniai kopūstai,
– greipfrutai,
– lapiniai kopūstai,
– mangai,
– persikai,
– kriaušės,
– ananasai,
– avietės,
– špinatai,
– braškės,
– pomidorai.
Obuolių actas
Pastaruoju metu vis dažniau kaip sveikatai palankus produktas aptarinėjamas ir obuolių actas. Kai kada net patariama dieną pradėti nuo stiklinės vandens, pagardinto ne, pavyzdžiui, citrina, o pora šaukštelių obuolių acto.
Tiesa, biomedicinos mokslų daktarė docentė Sandrija Čapkauskienė kiek anksčiau portalui LRT.lt kalbėjo, kad obuolių acto nauda vertinama prieštaringai. Mokslo žurnaluose galima aptikti tyrimų, įrodančių obuolių acto naudą, tačiau jų nėra daug. Todėl, norint patvirtinti tam tikrus teiginius apie obuolių acto naudą, reikia tikslesnių klinikinių tyrimų.
„Nors obuolių sidro acte nėra daug vitaminų ar mineralų, jame galima rasti nedidelį kiekį kalio ir obuoliui būdingų rūgščių. Aukštos kokybės acte taip pat yra kai kurių aminorūgščių ir antioksidantų.
Tiek grūdų, tiek vaisių actas, fermentuojamas tradiciniais metodais, pasižymi antibakteriniu, priešinfekciniu, antioksidaciniu poveikiu. Acto antibakterinį ir priešinfekcinį poveikį daugiausia nulemia jame esančios organinės rūgštys, polifenoliai ir melanoidinai.
Kai kuriuose tyrimuose rašoma, kad obuolių actas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau tai patvirtinančių tyrimų nėra daug, o jų rezultatai paremti atliekant bandymus su gyvūnais.
Obuolių acte esančios medžiagos padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, įsijungia į lipidų apykaitos reguliavimą, svorio metimą. Beje, obuolių actas skaido riebalus ir gleives, todėl padeda reguliuoti riebalų apykaitą organizme.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad tokias prielaidas patvirtinančių tyrimų yra nedaug, todėl, norint patvirtinti šiuos teiginius apie obuolių actą, reikėtų tikslesnių įrodymų“, – portalui LRT.lt aiškino daktarė S. Čapkauskienė.
