Po Afriką keliaujantys Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius apsilankė pigmėjų kaime, kur juos pasitiko vietinių šokis. Toks linksmas ir energingas, kad Martynas negalėjo tik abejingai stebėti ir ėmė šokti drauge. Tiesa, ne visi buvo tokie svetingi – filmavimo grupę užpuolė vietinės vapsvos, o į Martyno viešbučio kambarį įsilaužė babuinai.
Pradėję nuo Ugandos, keliautojai vyksta į šalies Vakarus, tada suks link didžiausio Afrikos ežero – Viktorijos, kirs Kenijos kampą, vėliau per Šiaurinę Tanzaniją – iki jos sostinės Dar es Salamo. Kažkur Tanzanijos teritorijoje veikiausiai jie sutiks ir Velykas.
Maždaug po mėnesio nuotykių ir įspūdžių keliautojai sugrįš į namus, o jų kelionės įspūdžius LRT žiūrovai vėliau išvys kelionių cikle „Kitą kartą Afrikoje“. Šįkart keliautojų maršrutas pasuko į Batwa pigmėjų kaimelį.
Dar kopdami paskutinius šimtą metrų link kaimelio, jie girdėjo būgnus, o užsukę už kampo, buvo pasitikti šokiais ir dainomis. „Tenka prisipažinti, kad įspūdį padarė. Yra kažkas tokio stebėti jų labai savotišką judesių plastiką, klausantis afrikietiškų būgnų“, – tęsė keliautojai.
Martynas taip pat nusprendė prisidėti prie bendro šurmulio. Šeimininkai tuo labai džiaugėsi ir vėliau pasakojo, kad kažkada turėjo prijaukintą beždžionėlę, kuri irgi mėgo šokti. „Marčius šoka geriau. Bet pasakodami, kažkaip tą akį keistai merkė ir, įtariam, už nugaros dar ir čiuriką laikė“, – juokavo keliautojai.
Kol visi šoko, linksminosi ir džiaugėsi gyvenimu, iš džiunglių beveik nepastebėtas atropojo netikėtas žiūrovas. „Pasirodo, čia tokia ceremonija, kai vietiniai, prieš pradėdami daryti bet kokį darbą, iš džiunglių išsikviečia savo vietinės reikšmės dievą, jį palinksmina ir vėliau vėl išvaro atgal į mišką“, – paaiškino Martynas ir Vytaras.
Anot jų, vietinė pigmėjų gentis čia vadinama Batwa People – Batwa žmonės ar Batwa tauta. Keliautojų pasitikti atėjo nemažai gentainių, kartu su savo vyriausiaisiais, kurių kai kuriems jau daugiau kaip 90 metų.
„Pigmėjai anksčiau gyveno visoje nacionalinio parko teritorijoje – žinoma, kai jis dar nebuvo nacionalinis parkas. Kadangi šios gentys gyvena iš medžioklės ir džiunglių dovanų rinkimo, tai, įsteigus nacionalinį parką, jiems buvo maloniai paaiškinta, kad su savo medžioklėmis gali kraustytis kur nors kitur, arba, jeigu liks kur yra dabar, turės mokytis žemdirbystės ir kitų civilizacijos gudrybių.
Galų gale buvo surastas kompromisas – pigmėjai išėjo mokytis auginti morkas ir bananus, o mainais gavo šimto hektarų rezervatą savo senam gyvenimo būdui praktikuotis“, – pasakojo Martynas ir Vytaras.
Tiesa, ne visi buvo tokie svetingi kaip pigmėjai – filmavimo grupę užpuolė netoliese lizdą sukusios vapsvos. Šios svečius „pavaišino“ geluonimi. „Po porą geluonių gavo mūsų abu operatoriai ir Marčius. Skauda pasiutusiai – lyg kokie trys mūsiškiai bimbalai būtų į krūvą susimetę ir į paakį savo geluonis visi trys vienu metu susmeigę. Taip kad pageidavimų koncertą teko laikinai atidėti.
Skubiai atliktas tyrimas parodė, kad pigmėjų būgnai nelabai patiko netoliese lizdą susisukusioms vapsvoms, todėl tos nusprendė šitą kelių namų ūkių sambūrį efektyviai išvaikyti. Teko kraustytis į kitą vietą ir linksmybes tęsti ten“, – apie netikėtus užpuolikus kalbėjo lietuviai.
Apžiūrėję pigmėjų namus, pasidomėję, kuo jie užsiima, keliautojai patraukė ragauti šviežios kavos, kurios pupeles čia pat paskrudino ir paruošė vietinė kavos augintoja.
„Ponia mums parodė, kad kai kurie įrengimai, pavyzdžiui, uogų lukštenimo aparatas, buityje vis dėlto praverčia. Veikia jis paprastai – pastatai Vytarą gale, kad suktų rankeną, beri į skylutę kažkur per vidurį išdžiovintas kavamedžio uogas, o pro gala byra ir pupelės, ir nudraskytos luobelės.
Pupelių skrudinimui naudojama sudėtinga technologinė sistema, kurią sudaro nedidelis lauželis ir aplamdytas aliuminio dubenėlis“, – juokavo keliautojai.
Grįžę į viešbutį, buvome dar kartą klastingai užpulti. Teisingiau – nukentėjo Martyno kambarys. „Pasirodo, kol mes grožėjomės apylinkėmis, į Martyno kambarį, atkrapštę vietoje lango užtemptą moskitinį tinklelį, sugužėjo nežinomas kiekis babuinų (čia tokia vietinė beždžionė), ir puolė džiaugtis likimo dovanomis.
Laimei, niekas, išskyrus langą ir tvarką, nenukentėjo, materialinių nuostolių pavyko išvengti. Žodžiu – per ilgai mes čia užsibuvome, rytoj keliame sparnus ir keliaujame tolyn“, – pasakojo keliautojai.
Kelionės akimirkos – nuotraukų galerijoje, daugiau įspūdžių, keliautojų socialiniame tinkle.
