Žuvis pradeda pūti, o žmogus pradeda šalti nuo galvos – tokią išvadą padarė LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ komanda, atlikusi eksperimentą, kaip mūsų kūnas reaguoja į šaltį. Išgyvenimo trenerio teigimu, per galvą galime netekti 50 ir daugiau procentų kūno temperatūros, mat galva nepadengta riebaliniu sluoksniu.
Vos 5 minutės be pirštinių, kai temperatūra –3 laipsniai Celsijaus, ir jūsų rankų pirštai per termovizorių atrodo mėlyni. Mėlyna spalva reiškia, kad pirštų galiukai labai sušalo ir pradėjo lėtėti kraujotaka. O jeigu be pirštinių būtumėte ilgiau arba dar žemesnėje temperatūroje? Pasak skubios pagalbos specialisto Mindaugo Kliuko, tai baigtųsi nušalimu ir galūnių amputacija.
Laidoje „Klauskite daktaro“ žurnalistė Laima Karaliūtė kartu su išgyvenimo treneriu Augustu Žukausku naudodamiesi termovizoriumi atliko eksperimentą. Kaip taisyklingai apsirengti, kad nesušaltume, o svarbiausia – ką daryti, kad netektų gydyti nušalusių galūnių?
Eksperimentas pradedamas nuo galvos. Daug kas nenešioja kepurės, tačiau būtent per galvą galime netekti 50 ir daugiau procentų kūno temperatūros. „Mūsų galva nepadengta riebaliniu sluoksniu, visas viršugalvis yra padengtas daugybe smulkių kraujagyslių“, – tikina A. Žukauskas.
Vilnonė kepurė sulaiko šilumą, tą rodo ir termovizorius, kad šilumos nuostolis nedidelis. O gal ir be kepurės būtų viskas gerai? Žurnalistė nusiėmė kepurę ir 10 minučių pabuvo 3 laipsnių šalčio temperatūroje. Anot išgyvenimo trenerio, tai nedidelis laiko tarpas, tačiau ir po tiek laiko žmogus pajunta, kad ne tik galva, bet ir visas kūnas ima vėsti.
Plaštakas reikia šildyti kambario temperatūroje – ne kišti į karštą vandenį, ne dėti ant radiatoriaus.
Termovizorius jau po 5 minučių parodė, kad per pakaušį netenkama daug šilumos, o plaukų galai, kurie toli nuo kūno, tapo net minusinės temperatūros. L. Karaliūtė sako, kad ypač sušalo ausys. Pažiūrėjus į jas per termovizorių matoma balta spalva – ką ji reiškia?
„Šios vietos – vienos dažniausiai nušąlančių. Mes net nepajusime, kad jos nušalo. Jeigu esame dideliame šaltyje su draugu ar partneriu, geriausia jo paprašyti, kad kartas nuo karto galus paliestų, kad įsitikintume, jaučiame juos ar ne“, – pasakoja A. Žukauskas.
Skirtumas akivaizdus: jei apsirengsite ir apsiausite šiltai, bet nedėvėsite kepurės, jūsų kūno temperatūra kris ir jūs sušalsite. Išvada viena – žuvis pradeda pūti, o žmogus pradeda šalti nuo galvos.
Dar viena greitai šąlanti kūno dalis – plaštakos. Deja, bet atsiranda žmonių, kurie speige būna be pirštinių. Net kai kurie turgaus prekeiviai 8 valandas lauke prekiauja be pirštinių. Ar žinote, kuo rizikuojate būdami šaltyje be pirštinių?
„Kadangi aš labai daug laiko leidžiu gamtoje ir tikrai esu sušalęs, tai galūnės pasidarė jautrios šalčiui. Kada pradeda nušalinėti, pirštų galus tikrai skauda, o atšilimas irgi tampa labai skausmingas. Jeigu jūs ilgiau pabūtumėte lauke, sušaltumėte rankas, parėjus namo jums jas net skaudėtų“, – pasakoja išgyvenimo treneris.
Vos po 5 minučių šaltyje be pirštinių kraujotaka rankose sumažėja, matyti didžiulis temperatūrų kontrastas.
Kaip gelbėtis, jei supratote, kas sušalote pirštus, pataria M. Kliukas: „Reikia šildyti kambario temperatūroje – ne kišti į karštą vandenį, ne dėti ant radiatoriaus. Tiesiog iš lėto, po truputį. Jeigu kišame į vandenį, tai kūno temperatūros vandenį – maždaug 36 laipsnių, ne karštesnį.“
Medikas taip pat perspėja, kad sušalusių pirštų negalima nei masažuoti, nei tepti spiritu ar dar kuo nors. O kokie požymiai signalizuoja, kad metas kreiptis į gydytojus? Jeigu audiniai nebeišbalę, mėlsta, juosta, tai reiškia, kad jie giliai pažeisti ir reikia kreiptis į medikus.
Atminkite, kad dvi pirštinės labiau apsaugo nei viena, net ir vilnonė. Jei nenorite nušalti kojų, avėkite laisvesnę avalynę, nesuspauskite pėdos su daugybe kojinių.
Pirštų amputacija gresia ne tik pusnyse užmigusiems benamiams. Kaip sako specialistas, pakanka ir kelių valandų šaltyje, kad pasekmės būtų tragiškos. „Žmogus net nelabai jaučia“, – pažymi jis.
Manote, kad plaštakoms apsaugoti nuo šalčio užtenka vilnonių pirštinių? Pasak išgyvenimo trenerio, viena iš pagrindinių rengimosi žiemą taisyklių yra sluoksniavimas, o kumštinė pirštinė visada suteiks daugiau šilumos negu pirštuota, nes pirštai yra kartu.
Visgi šaltyje ne tik plaštakos, bet ir kojos atsiduria pavojuje. Žurnalistė prieš eidama į lauką ant vienos pėdos apsimovė dvi plonas kojines, ant kitos – net tris vilnones kojines. Įdomu tai, kad labiau sušalo pėda su trimis vilnonėmis kojinėmis. A. Žukauskas perspėja – lauke esant šalčiui kojos batuose neturi būti suspaustos, nes jos iš karto ims šalti.
„Galima, jeigu netelpa kelios šiltos kojinės, pasikeisti vidpadį į šiltesnį. Jis iš karto apsaugos, nes kojos šąla iš apačios, nuo pėdų“, – pasakoja jis.
Tad svarbus patarimas – niekada šaltyje nesuspauskite kojų batuose, mat nušalimo signalų galite ir nepajusti.
Šalčio eksperimento rezultatai akivaizdūs: be kepurės neteksite pusės savo kūno šilumos, o be pirštinių rizikuojate prarasti pirštus. Atminkite, kad dvi pirštinės labiau apsaugo nei viena, net ir vilnonė. Jei nenorite nušalti kojų, avėkite laisvesnę avalynę, nesuspauskite pėdos su daugybe kojinių.
Dar labai svarbu apsirengti vadinamuoju svogūno principu – kuo daugiau drabužių sluoksnių ir oro tarpų, tuo šilčiau. Ne tik avalynė, pirštinės, bet ir rūbai neturėtų būti aptempti. O jeigu sušlapote ar suprakaitavote, nedelsdami skubėkite į šiltą patalpą, mat drėgmė – didelis šilumos laidininkas.
Plačiau – vasario 2 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
