Tyrimai rodo, kad net 60 proc. COVID-19 pacientų su liekamaisiais reiškiniais sveiko namuose, tad, deja, kad sirgote lengva ligos forma, dar nereiškia, kad su liga galutinai atsisveikinsite greitai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorius Raimondas Kubilius pasakoja, kaip padėti sau grįžti į įprastą gyvenimą, tačiau perspėja: pernelyg didelės pastangos reabilituotis gali sukelti ligos atkrytį.
Neigiamas COVID-19 testo atsakymas persirgus šia liga reiškia, kad liga pagaliau atsitraukė, tačiau kai kurie pacientai dar ilgą laiką nesijaučia taip gerai, kaip prieš ligą, pažymi laidos vedėja, profesorė Jurgita Plisienė. Persirgus koronavirusu gali likti silpnumas, dusulys, nuovargis, balso sutrikimas. Kaip atgauti jėgas ir savo gyvenimą po COVID-19?
Anot Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, profesoriaus R. Kubiliaus, kitų šalių apibendrinti duomenys rodo, kad bemaž kas penktą pacientą, persirgusį COVID-19, gali varginti liekamieji požymiai. Tų požymių margumas – didžiulis, o svarbiausia, kad jie kiekvienam gali būti visiškai kitokie.
„Ne per seniausiai pasirodęs tyrimas, surinkęs bemaž 40 tūkst. pacientų iš 50 šalių, atskleidė, kad yra per 200 įvairiausių simptomų, kurie vargina pacientus, tačiau trys pagrindiniai buvo sutikti kiekvienoje populiacijoje. Dažniausias – jėgų nebuvimas ir didžiulis nuovargis, antras – fizinio krūvio netoleravimas, trečias – kognityvinių, pažinimo, funkcijų sutrikimas, t. y. trumpalaikės atminties išnykimas arba susilpnėjimas, paciento nebegebėjimas koncentruotis vykdyti kokias nors veiklas, tarkime, skaityti knygą, arba miego sutrikimai“, – pasakoja jis.
Deja, tyrimai rodo ir tai, kad net 60 proc. pacientų su liekamaisiais reiškiniais sveiko namuose, – tai reiškia, kad lengva ligos forma nuo liekamųjų reiškinių neapsaugo.
Kaip kovoti su liekamaisiais reiškiniais po COVID-19?
1. Dusulys
Turbūt dažniausiai dar kurį laiką po ligos, ypač sunkios ligos formos, išlieka dusulys. Kaip palengvinti dusulį? Pasak R. Kubiliaus, dusulio „likučius“ geriausiai šalina fizinis krūvis ir tam tikros padėtys.
„Yra tam tikros kasdienės padėtys, kuriomis galėtume mažinti dusulį. Jeigu gulite lovoje, tai vienas iš praktinių būdų galėtų būti toks: pasidėti keletą pagalvių, atsigulti ant šono atremiant galvą ir petį į tas pagalves ir sulenkti kojas. Tuomet pacientas bando lengvai kvėpuoti ir taip kvėpavimas palengvėja. Jeigu esu kambaryje ir vaikštau, ir pajuntu dusulį, visą laiką galima įsikibti į kėdės atlošą, truputį atsitraukti, palinkti 30 laipsnių kampu, atpalaiduoti peties raumenis ir pabandyti kvėpuoti.
Sėdintiems prie stalo galima padėti rankas ant stalo arba net po rankomis pasikišti pagalvę, truputį pasilenkti ir tai vėlgi palengvins dusulį. Svarbu pabrėžti, kad atliekant tuos judesius, kai organizmui padedame lengviau kvėpuoti, lygia greta turėtume atlikti ir nedidelius fizinio aktyvumo pratimus. Be abejo, kokio intensyvumo tie pratimai bus, priklauso nuo to, ką pacientas gali daryti. Taip pat rekomenduojame, kad tie pratimai kiekvieną dieną būtų atliekami pusę minutės, minute ilgiau“, – aiškina gydytojas.
Koks turėtų būti kvėpavimo gylis, reabilitologai nustatę nėra. Jauskite savo galimybes – viskas turi būti daroma su saiku. „Pacientas pats turi jausti, kiek tas atlikto pratimo intensyvumas jam malonus, ar nesukelia diskomforto“, – priduria R. Kubilius.
Jeigu simptomatika mažėja ir po fizinio krūvio jaučiatės geriau negu prieš krūvį, tai rodo, kad fizinis krūvis jums yra tinkamas. Jeigu po krūvio jums yra silpna, spaudžia krūtinę, tai rodo, kad organizmas nesiadaptuoja prie krūvio.
Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus sako, kad jeigu žmogus skundžiasi dusuliu, tai gali rodyti, kad plaučių funkcija neatsistačiusi. Tokiu atveju gali būti naudojamos kvėpavimo technikos, įvairūs kvėpavimo pratimai, pavyzdžiui, baliono pūtimas, kai paimamas paprastas balionas ir per dieną pučiamas, siekiant stiprinti kvėpavimo raumenis.
2. Fizinių jėgų trūkumas
„Pirmiausia pats pacientas buityje turėtų pasirinkti tokį fizinį krūvį, kuris jam būtų malonus. Paprastai mes sakome, kad jeigu žmogus, atlikdamas kokį nors veiksmą, pasako sakinį ir jam nereikia atsikvėpti, sustoti, tai fizinį krūvį galima didinti. Ir priešingai: jeigu jis sakinį pakartoja, tačiau jam atsiranda, sustiprėja dusulys, galbūt tas veiksmas jam yra per didelis.
Turbūt pati pradžia galėtų būti pati paprasčiausia: pacientas galėtų intensyviau vaikščioti po kambarį, jei yra suplanavęs atlikti kokį nors buities veiksmą, galbūt jo atlikimą galėtų skaidyti į keletą elementų, padaryti pamažu. Viskas turėtų būti subalansuota ir ta paciento kelionė į sveikimą turėtų būti etapiška. Kai pacientas jaučia, kad yra sustiprėjęs, pagrindinis mūsų patarimas būtų intensyvesnis vaikščiojimas lauke, bet vėlgi intensyvumą, trukmę reikėtų jausti pagal savo galimybes. Visais atvejais rekomenduojame, kad kitą dieną pratimas būtų atliekamas bent minute ilgiau“, – komentuoja laidos svečias.
3. Dėmesio, atminties sutrikimai
Neretai COVID-19 persirgę žmonės skundžiasi smegenų rūku, atminties suprastėjimu. Atmintį susigrąžinsite tik ją treniruodami, pabrėžia R. Kubilius.
„Pacientas pagal galimybes, jeigu jo nevargina, turėtų skaityti, spręsti kryžiažodžius. Pacientai netgi patys taip identifikuoja: štai, mėgau spręsti kryžiažodžius, o dabar pastebėjau, kad jų neįveikiu. Tai signalizuoja apie tuos požymius. Bet noriu atkreipti dėmesį: buvo pastebėta, kad pernelyg didelis fizinis krūvis, pernelyg didelė protinė veikla arba patiriamas stresas gali sukelti ligos atkryčius, pacientui vėl gali atsinaujinti varginantys požymiai. Liga yra nevisiškai pažinta, nevisiškai žinome, kaip ją valdyti ir kokias poveikio priemones parinkti“, – kalba medikas.
Visas fizinis krūvis, pasak K. Linkaus, yra gerai, tik reikia suprasti, kad negalima iš karto grįžti į tokį fizinio pajėgumo lygį ar tokį fizinio krūvio intensyvumą, koks buvo prieš ligą. Jeigu liga buvo sunkesnės formos, turėtų būti laipsniškas grįžimas. Jeigu prieš susirgdami bėgiojote, tai nereiškia, kad po ligos galite iš karto eiti bėgioti.
„Jeigu simptomatika mažėja ir po fizinio krūvio jaučiatės geriau negu prieš krūvį, tai rodo, kad fizinis krūvis jums yra tinkamas. Jeigu po krūvio jums yra labai silpna, pykina, spaudžia krūtinę, didėja dusulys, jūs pradedate blogiau miegoti, tai rodo, kad organizmas nesiadaptuoja prie krūvio, dėl to reikėtų intensyvumo nedidinti per greitai. Bet kokiu atveju, jeigu yra išreikšta simptomatika ir nepaisant taikomų priemonių ji nemažėja, manau, kad verta pasikonsultuoti su specialistu“, – mintimis dalijasi sporto medicinos gydytojas.
Įveikti ligą – dar ne viskas. Dar reikės nemažai pastangų sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, reikės dėmesio sau ir savo poreikiams.
4. Balso sutrikimai
Kai kuriems pacientams po intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos gali sutrikti balsas. Ar tokiems žmonėms reikėtų kažką daryti, ar balsas sugrįš savaime? Išties balso sutrikimai vargina sunkiausius pacientus, kurie gulėjo ligoninėje ir grįžo į namus. Anot R. Kubiliaus, reikia turėti kantrybės, kad balsas sugrįžtų į buvusį iki ligos: pacientui teks labai nevarginti balso stygų kalbant garsiai, patariama su namiškiais bendrauti raštu.
5. Valgymo, rijimo sutrikimai
Po COVID-19 ligos kartais sutrinka ir rijimas, gebėjimas valgyti kaip įprastai. Tokiems pacientams rekomenduojama kurį laiką valgyti smulkintą ar skystesnį maistą, kad būtų galima nuryti.
6. Stresas ir nuotaikų svyravimai
Net ir nesirgusius COVID-19 šiuo laikotarpiu kamuoja stresas, nuotaikų svyravimai, o užsikrėtus koronavirusu šie simptomai ypač dažni. Dažniausiai jie praeina per keletą savaičių ar mėnesių, tačiau kartais tęsiasi ilgiau.
Psichologinis aspektas, pažymi reabilitacijos ligoninės vadovas, yra vienas labiausiai varginančių COVID-19 pacientus. Pirmiausia reikėtų pripažinti, kad jus tai vargina, ir su šeimos narių pagalba sugalvoti veiklų, kurios suteiktų teigiamų emocijų, geros nuotaikos. Antra, rekomenduojamos kitos sveikimo priemonės, pavyzdžiui, didesnis fizinis aktyvumas, sportavimas pagal galimybes, taip pat puikiai veikia mūsų blogą nuotaiką.
7. Kasdienės veiklos sunkumas
„Įveikti ligą – dar ne viskas. Dar reikės nemažai pastangų sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, reikės dėmesio sau ir savo poreikiams“, – perspėja J. Plisienė.
Plačiau – vasario 1 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
