„Jeigu esu tikintis, su ta pačia meile turiu priimti ir netikintį. To mus mokė Kristus“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ primena floristas, buvęs kunigas Edgaras Vegys. Ilgą laiką vyras, kaip pats sako, tyliai ramiai sėdėjo bažnyčioje, tad iš jos išėjęs priėmė net „Šok su žvaigžde“ iššūkį – nori, kad dabar gyvenimas būtų kuo įvairesnis.
E. Vegys planavo stoti į Dailės akademiją, tačiau nutiko taip, kad jauno vaikino gyvenimo kelias nuvingiavo link kunigų seminarijos. Toks sprendimas pribloškė ir net įskaudino jo mamą, nes iš pradžių E. Vegys planavo mokytis dailės meno ir tiesiog toliau dalyvauti krikščioniškų organizacijų veikloje, kaip tai darė nuo 14 metų.
„Taip susiklostė aplinkybės ir tuo metu atėjo tokia mintis, kad labiau norėčiau keliauti į kunigų seminariją, negu stoti į Dailės akademiją. Pradedi abejoti savo jėgomis, galvoji, Dailės akademijoje visi stipresni... Galbūt nepasitikėjau savimi tiek, kad galėčiau pereiti kitus etapus, nes pirmą perėjau. Pasižiūrėjau į kitų darbus ir pagalvojau, gal reikėtų pasislėpti“, – pamena pašnekovas.
Dvasininkai kartais pasiduoda didžiajai bendruomenės daliai dėl daugelio priežasčių, o viena jų – kad ta pati bendruomenė išlaiko bažnyčią. Geriau neprieštarauti, tyliai ramiai plaukti pasroviui ir pritarti visuotinei nuomonei.
Visgi tai, anot jo, nebuvo pagrindinė priežastis, dėl ko nutarė tapti kunigu. Priežastis, dėl ko vėliau E. Vegys pasitraukė iš kunigų seminarijos, taip pat įdomi. Vyras yra sakęs, kad floristiką ir tapybą iš esmės buvo galima suderinti su ganytojo pareigomis, tačiau to padaryti nepavyko, nes visuomenė tam tikrais klausimais dar mąsto šabloniškai, o bažnyčia tai visuomenei prieštarauti negali.
„Bažnyčia nenori piktinti savo bendruomenės, nors bažnyčia – tie patys žmonės. Užburtas ratas. Aš ir pats suprantu, kad būtų ganėtinai keista eiti kunigo pareigas ir važinėti daryti dekorus, turėti savo gėlių studiją ar kažką panašaus. Gal su tapyba suderinti paprasčiau, bet floristika yra verslas, o kunigai savo verslų turėti negali“, – kalba jis.
Tad palikęs seminariją E. Vegys nusprendė atsiduoti pomėgiui daryti gėlių kompozicijas. Tiesa, formaliai jis vis dar yra dvasininkas – jo kunigystės šventimų dar niekas nepanaikino. Pasak laidos svečio, popiežius laukia, ar buvęs kunigas nepersigalvos. Jeigu per 10-metį jo paties mąstyme pokytis neįvyks, popiežius tikrai nevers vyro likti kunigu.
Pastarųjų įvykių kontekste, kai vienas Lietuvos dvasininkas atleido iš darbo homoseksualią vargonininkę, laidų vedėjų paklaustas, ar pats leistų bažnyčioje dirbti homoseksualiam žmogui, E. Vegys sako, kad leistų, o toks minėto kunigo poelgis rodo jo bailumą.
Taip pat skaitykite
„Gal negražiai pasakysiu, bet toks dvasininkas yra bailys, kuris nesugeba pakovoti už kiekvieną savo tikintįjį. Mes žinome ir evangelinę istoriją, kai Kristus paliko visas 99 avis ir nuėjo paskui vieną nuklydusią avį. Lygiai taip pat – ar mes žiūrime į visą bendruomenę, ar mes vis dėlto stengiamės padėti žmogui, kuriam tuo metu pagalbos reikia.
Dvasininkai kartais pasiduoda didžiajai bendruomenės daliai dėl daugelio priežasčių, o viena jų – kad ta pati bendruomenė išlaiko bažnyčią. Geriau neprieštarauti, tyliai ramiai plaukti pasroviui ir pritarti visuotinei bendruomenės nuomonei“, – mintimis dalijasi jis.
Tai taip pat buvo viena priežasčių, kodėl E. Vegys nutarė pasukti kitu keliu – ne visada bažnyčios nuomonė sutapo su jo.
Visuomenėje gyvena ne tik religingi žmonės, bet kiekvienas žmogus po šiuo dangumi turi vietos gyventi. Jeigu esu tikintis, su ta pačia meile turiu priimti ir netikintį. To mus mokė Kristus.
„Esu sakęs, kad galvoju, jog bažnyčia, kaip institucija, žmonių bendruomenė, visų pirma, turi rūpintis vienu vieninteliu dalyku – skleisti Evangeliją. O žmonės atsirinks, ar jiems ta Evangelija jų gyvenimui reikalinga, ar ne.
Mes turime būti sąžiningi su savimi – visuomenėje gyvena ne tik religingi žmonės, bet kiekvienas žmogus po šiuo dangumi turi vietos gyventi. Negalime per prievartą jam brukti savo vienokių ar kitokių įsitikinimų. Jeigu esu tikintis, su ta pačia meile turiu priimti ir netikintį. To mus mokė Kristus.
Kartais, man atrodo, bažnyčios institucija, negaliu sakyti, kad per daug kišasi į tam tikrus valstybinius reikalus, bet labiau turėtų susirūpinti skelbti Evangeliją, o žmonės, jeigu išgirsta žinią, tuo patikėti“, – mano buvęs kunigas.
Visi esame žmonės – kartais ir religingi nesugeba išgirsti to mokymo, priduria E. Vegys. Naują gyvenimo etapą jis pažymėjo ir dar vienu iššūkiu – tapo projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviu, kuriame šoka su šokėja Katerina Voropaj.
„Norėjau išbandyti dar ką nors naujo. 15 metų tyliai ramiai sau sėdėjau bažnyčioje, dabar norisi tą gyvenimą turėti kuo įvairesnį. Kai sulaukiau tos galimybės, iškart sutikau“, – neslepia vyras.
Plačiau – spalio 24 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
