Londone prasidėjo „Frieze“ – didžiausia meno mugė Jungtinėje Karalystėje. Mugė, kuri šiemet jau 23-ia, centrinio Londono Ridžents parke (Regent’s Park) rengiama nuo 2003 m. Kartu tai vienas iš dviejų didžiausių ir prestižiškiausių meno prekybos renginių pasaulyje, greta „Art Basel“.
Į šias muges siekia patekti dauguma privačių meno galerijų. Joms tai reiškia pripažinimą, nes vyksta gana griežta atranka, žinomumą meno rinkoje, nes tai tam tikras siūlomo meno kokybės ženklas, ir didesnius pardavimus, nes jose lankosi reikšmingi kolekcionieriai ir meno institucijų kuratoriai. Atitinkamos ir stendų kainos, svyruojančios nuo keliasdešimties iki kelių šimtų tūkstančių svarų. Todėl mažesnės galerijos turi atidžiai skaičiuoti išlaidas, reklamuoti savo dalyvavimą ir įvertinti galimas rizikas. „Frieze“ mugės pamažu plečiasi, dabar jos kasmet taip pat vyksta Niujorke, Los Andžele ir Seule.
Londone „Frieze“ tradiciškai vyksta spalio mėnesį. Tuomet Ridžents parke statomi du dideli laikini paviljonai: „Frieze London“ skirtas šiuolaikiniam menui, o „Frieze Masters“ skirtas įvairių laikotarpių ir regionų menui, sukurtam iki 2000 m., nuo britų pokario iki senovės Egipto, Graikijos ar Kinijos. Pastarajame paviljone galima pamatyti ir objektų, nepatenkančių į meno kūrinių apibrėžimą, pavyzdžiui, puikiai išsilaikiusią didžiulio plėšraus dinozauro kaukolę ar kelių šimtų milijonų metų senumo uolieną. Parke taip pat vyksta lauko skulptūrų paroda. Skulptūros parko pievelėse pastatomos keletą savaičių iki mugės pradžios ir nuimamos kelios savaitės po mugės pabaigos. Šiemet jos buvo gana aukšto lygio, ypač palyginus su keletu praeitų metų. O ir mugės paviljonuose rodomo meno lygis šįkart nenuvylė. Pažiūrėti yra ką įvairaus skonio publikai.
Anot organizatorių, šiais metais mugėje dalyvauja 168 galerijos iš 43 šalių. Per penkias dienas mugę aplanko maždaug 90000 žmonių. Nuo ketvirtadienio popietės mugė prieinama visiems norintiems ir turintiems pakvietimus arba bilietus, kurie kainuoja nuo 90 iki 150 svarų (yra nuolaidų studentams ir vaikams).
Dauguma didesnių galerijų savo stenduose rodomus meno kūrinius paprastai parduoda dar prieš mugę arba per pirmas dienas. Ne išimtis ir šie metai. Visas didžiausios pasaulyje „Gagosian“ galerijos stendas jau išparduotas. Tarp didesnių „Frieze London“ pardavimų – galerijos „Thaddaeus Ropac“ atstovaujamo Roberto Rauschenbergo „Polls“ (1987) už 850000 ir Tony’o Craggo medinė skulptūra be pavadinimo už 420000, taip pat galerijos „Hauser & Wirth“ atstovaujamos Ellenos Gallagher „Lips & Paper“ už 950000 dolerių. „Frieze Masters“ kainos kiek didesnės — Vasilijaus Kandinskio mokinės ir mylimosios Gabrieles Münter paveikslas „Der blaue Garten (Mein Gartentor)“ (1909) parduotas už maždaug 3 milijonus, René Magritto „Le domaine enchanté“ (1953) – už 1,6 milijono, Paulio Klee „Befestigte Ort“ (1929) – už 1,69 milijono, o Marcelio Duchampo „Jaquette“ (1956) – už 1,35 milijono dolerių, visa tai vien galerijos „Hauser & Wirth“ stende. Ir mažesnės galerijos, su kurių savininkais šnektelėjau, pardavimais nesiskundė. Kai kurie sakė, kad jau pardavė daugumą į mugę atsivežtų kūrinių ar kad mugės kaštai jau pasidengė. Nors meno pasaulyje kalbama apie jau trečius metus trunkantį nuosmukį, tokiose didelėse mugėse jis jaučiamas nesmarkiai.
„Frieze“ mugėje nuolat dalyvauja ne tik didžiausios ir žinomiausios meno pasaulyje galerijos – „Gagosian“, „David Zwirner“, „Pace“, „Hauser & Wirth“, „White Cube“, „Lisson“, „Lehman Maupin“, bet ir vadinamosios vidurinio lygio galerijos, laikomos reikšmingiausia meno rinkos grandimi. Tarp jų – „Max Hetzler“, „Karma“, „Hales“, „Miguel Abreu“, „Nordenhake“, „Carlos Ishikawa“, „Ursula Krinzinger“. Be to, abiejuose paviljonuose yra teminės sekcijos, skirtos tiek jaunesnėms galerijoms, tiek mažiau žinomiems menininkams.
Jau tradicine tapusioje „Focus“ nedidelius subsidijuojamus stendus užima nedidelės ar pradedančios galerijos. Tai tam tikras pagalbinis tramplinas – po kelerių metų išgyvenusios, paaugusios ir sustiprėjusios galerijos iš „Focus“ persikelia į pagrindinę mugės sekciją. Taip, pavyzdžiui, nutiko „Emalin“ iš Londono, tarp kurios atstovaujamų menininkų yra lietuvis Augustas Serapinas (jo darbų galerijos stende šiemet nebuvo). Vienintelis lietuvių menininkas, kurio kūrinius galima pamatyti „Frieze“, yra Algirdas Šeškus. Jam atstovauja ispanų galerija „PM8/Francisco Salas“ iš Vigo miesto. Beje, ši galerija jau ne pirmą kartą į „Frieze London“ atveža lietuvių menininkų kūrinius, o Francisco Salas nuolat lankosi Lietuvoje. Apskritai, Rytų ir Centrinės Europos menininkai ir galerijos mugėje pastebimi retokai. Mūsų regionui dažniausiai atstovauja vienintelė „Galeria Wschód“ iš Varšuvos.
Kita įdomi, nors nedidelė (šeši stendai), „Frieze London“ sekcija, sumanyta 2023 m., yra „Artist-to-Artist“. Jai mugės organizatorių sukviesti žinomi menininkai atrenka platesnio dėmesio vertus mažiau žinomus menininkus. Subsidijuojami stendai šiuo atveju skiriami galerijoms, kurios atrinktiems menininkams atstovauja, nebūtinai mažoms ir nežinomoms. Štai praeitais metais sekcijoje stendą bendrai su kita galerija turėjo respektabili Niujorko galerija „Franklin Parrasch“. O šiemet įdomesni menininkai buvo mažos Londono „Lungley“ galerijos (Neilas Taitas, kurį pasirinko žinomas anglų menininkas Chrisas Ofili) ir gana žinomos meksikiečių galerijos „Kurimanzutto“ (Ana Segovia) stenduose.
Na, o „Frieze Masters“ veikia „Spotlight“ (Prožektorius) ir „Studio“ (Studija) nuolatinės sekcijos, taip pat skirtos vienam menininkui. „Spotlight“ sekcijoje mažesnės galerijos eksponuoja novatoriškų, bet plataus pripažinimo nesulaukusių vyresnių menininkų kūrybą, apimančią laikotarpį maždaug nuo 1950 iki 1970 m. Man įsiminė prancūzų galerijos „Champ Lacombe“ iš Biarico atstovaujamas anglų menininkas Johnas Carteris (83 m.), kuriantis geometriškai griežtas intelektualias skulptūras-paveikslus. „Studio“ sekcija taip pat skirta vienam menininkui. Tačiau šiuo atveju tai turi būti menininkas, savo kūryboje naudojantis istorinius meno kūrinius. „Miguel Abreau“ galerijos atstovaujama amerikiečių menininkė Rebecca Howe Quaytman savo kūriniuose panaudojo karalienės Elžbietos I portretus, nutapytus XVI a. meistrų.
Bene sekant „Art Basel Miami Beach“ tradicija, „Frieze“ mugė ir ją lydintys renginiai Londone nesenai pradėti vadinti „Frieze“ meno savaite. Menui skirti renginiai visą šią savaitę vyksta Blumsberio rajone centriniame Londone, Ist Ende ir Vest Ende, ypač Meifero ir Pikadilio rajonuose, kur įsikūrusios reikšmingos ir žinomos galerijos tiek iš pirminės, tiek iš antrinės meno rinkos.
Prie mugės derinasi daugelis didelių ir mažų privačių galerijų, šią savaitę organizuojančių parodų atidarymus savo erdvėse įvairiose Londono vietose. Penktadienį šalia mugės taip pat vyko meno rinkai skirta konferencija „The Art Market 2050“ (Meno rinka 2050). Kaip sufleruoja pavadinimas, šiemet pagrindinis konferencijos tikslas yra pažvelgti, kaip naujausios technologijos, visų pirma, dideli lingvistiniai modeliai, mašininis mokymasis ar „dirbtinis intelektas“ transformuoja (ir transformuos) meno rinką.
Taigi, meno mėgėjams šią savaitę Londone yra ką veikti.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
