Gegužės 30 d. į Paliesiaus dvarą atvyksta Pino de Vittorio – garsus Italijos aktorius ir dainininkas. Su trimis kitais muzikantais jis atliks programą „Le Tarantelle del Rimorso“ – tradicines dainas ir muziką iš Apulijos regiono Pietų Italijoje.
Menininkas gimė Apulijos mieste Leporane (Tarante), siejamame su tarantela – pašėlusiu šokiu, kuris neva padėdavo išgyti nuo voro tarantulo įkandimo. Pino de Vittorio daug laiko stengėsi gaivinti šio regiono muzikines tradicijas, įkūrė ne vieną kompaniją, su spektakliais keliavo po visą pasaulį ir pasirodė tokiose garsiose erdvėse, kaip teatras „San Carlo“ ir Paryžiaus „Champs Elyseés“. Kartu su kitais muzikantais jis yra išleidęs daugiau kaip 40 albumų, pristatęs dažnai primirštą istorinę muziką, interpretavęs beveik visiškai užmirštas Neapolio kantatas.
Belaukiant koncerto, siūlome išskirtinį pokalbį su menininku.
– Kaip pradėjote dainuoti?
– Mano šeima visada jautė aistrą muzikai – nuo senelio, man grodavusio serenadas, iki mėgėjų grupėje koncertavusio tėčio. Pats neturėjau jokio formalaus išsilavinimo, bet gerai intonuodavau ir iš prigimties buvau muzikalus. Studijų metais pradėjau dainuoti Florencijos gatvėse su draugų grupe tiesiog savo malonumui. Vėliau mečiau studijas, kad galėčiau profesionaliai dirbti su muzika ir teatru.
– Esate ne tik dainininkas, bet ir aktorius, taip pat grojate „chitarra battente“ gitara. Kaip šios trys meno formos papildo viena kitą jūsų meninėje veikloje?
– Jau per patį pirmąjį pasirodymą scenoje atlikdamas savo vaidmenį turėjau dainuoti, šokti ir vaidinti! Taip pat išmokau akompanuoti sau su „chitarra battente“, groti būgnais ir kastanjetėmis. Šie įgūdžiai neabejotinai prisidėjo prie mano, kaip menininko, visapusiškumo ne tik koncertuose, bet ir operoje.
– Jūsų muzikinė karjera prasidėjo stengiantis atkurti Apulijos tradicijas – šio regiono muzika skambės ir Paliesiaus dvare. Papasakokite apie savo ryšį su Apulijos muzika.
– Taip, karjerą pradėjau tyrinėdamas ir iš naujo atrasdamas gimtosios Apulijos muzikinį ir ritualinį paveldą. Esu labai prisirišęs prie savo krašto, savo muzikinių bei emocinių šaknų. Vaikystėje klausydavausi senelių ir tetų balsų, jiems renkant derlių vynuogių, figų ir alyvuogių laukuose. Tai mane neapsakomai žavėjo – šiuos prisiminimus saugau kaip brangiausią turtą.
– Kokia, jūsų nuomone, yra tradicinės muzikos vieta šiuolaikiniame pasaulyje?
– Tradicinės muzikos vertė šiuolaikiniame pasaulyje yra milžiniška. Ši muzika mums primena, kas buvome ir iš kur atėjome, – tai vienija visus žmones.
Vaikystėje klausydavausi senelių ir tetų balsų, jiems renkant derlių vynuogių, figų ir alyvuogių laukuose.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate savo karjeroje?
– Dainininkai iššūkių patiria tikrai daug. Visų pirma, reikia rūpintis balso stygomis, be to, ilgalaikės kelionės labai vargina. Tačiau turint talento ir kruopelę sėkmės, darbai jus susiranda patys.
– Paliesiaus dvare pasirodysite kartu su trimis muzikantais: klasikine ir „battente“ gitaromis grosiančiu Marcello Vitale, kolašone (it. calascione) skambinančiu Leonardo Massa ir perkusininku Gabriele Miracle’u. Papasakokite apie jūsų bendradarbiavimą.
– Su šiais muzikantais bendradarbiauju jau daug metų, ypač su gitaristu Marcello Vitale. Jie puikiai išmano šį repertuarą, kartu esame įrašę keletą albumų. Mus sieja ne tik puikus muzikinis, bet ir labai stiprus žmogiškasis ryšys.
– Kokie jūsų ateities planai?
– Šiuo metu planuojami būsimi koncertai su šia programa, bendradarbiavimas su kitais ansambliais, kitoks repertuaras. Šį rudenį su ansambliu „Dialogos“ taip pat numatyta nedidelė šiuolaikinė opera „Arianne en Vie“.
– Galbūt norėtumėte perduoti žinutę Paliesiaus dvare jūsų laukiančiai publikai?
– Nekantrauju pasirodyti Paliesiaus dvare ir su mūsų muzika bei tradicijomis padovanoti šiek tiek saulės ir Pietų Italijos magijos! Tikiu, kad susitikimas bus smagus ir šiltas.
Paliesiaus dvaro informacija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
