Mariaus Buroko, ko gero, jau nebereikia pristatyti. Gausiai apdovanotas menininkas yra vienas žymiausių Lietuvos poetų ir vertėjų, taip pat aktyvus Ukrainos rėmėjas. Vedamas pareigos, jis tapo aktyvistu ir svarbiu ukrainiečių balsu Lietuvoje. Šiuo metu Marius Burokas atlieka išskirtinį darbą mūsų kultūros lauke, vertimais nušviesdamas įvykius iš Ukrainos, realiai ją remdamas ir rašydamas paveikią poeziją. Jis neleidžia mums marinuotis savo pačių sultyse ir užsimiršti.
Kartais puikiai rašantys poetai tampa tokie atpažįstami, kad ilgainiui ima kartoti patys save. Sunku atsisakyti sėkmės formulės, jei ji neša didelius dividendus. Marius Burokas pasiekė beveik viską, ką galima pasiekti Lietuvos literatūros lauke. Nestebintų, jei pasirodytų dar bent trys ar keturios knygos, panašios į puikiai įvertintą „Švaraus buvimo“, arba jei būtų mėginama pakartoti „Išmokau nebūti“ temas. Vis dėlto geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs. Galiausiai jie visi sugulė į knygą „Seismografas“, kurią tiesiog nuostabiai išleido leidykla „Lapas“. Beje, tai pirmoji jų leidyklos poezijos knyga ir manau, kad ji pavyko puikiai. Knygą malonu skaityti – šriftas ir vizualiniai sprendimai tiksliai papildo turinį ir jo neužgožia. Knygos redaktorė – puiki poetė Giedrė Kazlauskaitė, tad nestebina, kad ši komanda beveik tobulai išpildė visus knygos aspektus.
Prieš gilindamasis į pačią Mariaus Buroko poeziją, ėmiau galvoti apie seismografą kaip objektą. Tai prietaisas, registruojantis seisminių bangų virpesius žemės paviršiuje. Jis tobulai atitinka poeto metaforą. Jei Nerijus Cibulskas savo eilėraštyje rašo, kad Poe turi varną, Geda – varnėną, o jis pats – kovarnį, tai Marius neabejotinai turi seismografą, o gal greičiau pats juo tampa. Šio aparato adata – jautriausias įrankis, per kurį plūsta pati kalba, padedanti ją paversti eilėraščiais, nugulančiais ant popieriaus lapo. Šioje knygoje poetas mums retransliuoja eilėraščius iš virš mūsų visų tvyrančių tamsios įtampos debesų. Jis kuria taip, lyg dar nebūtų išvertęs daugybės knygų ir parašęs keturių savų. Pavydėtina disciplina, nes tvirtai tikiu, kad laikui bėgant popieriuje jausmo vis mažėja ir tada jau turi iškilti amatininko gebėjimai. Jie turi užpildyti atsivėrusias erdves, kurių nebesugeba užpildyti karštligiškas noras rašyti ir jaunatviškas entuziazmas.
„Seismografas“ – konceptuali knyga, susidedanti iš keturių skyrių, pavadintų skaičiais išreikštomis seismogramomis. Kuo ilgiau iriesi per knygą, tuo skalė labiau kyla, pranašaudama vis labiau artėjančią katastrofą. Galima būtų pagalvoti, kad tada keičiasi eilėraščių tonas, turinys, jie tampa aštresni, tačiau ne visai taip. Reikšmingai kinta tai, kas yra už turinio, tai, kas iš tiesų kelia nerimą. Subtilūs pokyčiai, vis ryškesnis disonansas ir skyrybos ženklais izoliuojami žodžiai. „ir namai užšauna langines, duris rakina, viesulas tykus, audra bežadė / semia langus ir pulso žaibas plaka. nebylus. per retas. per. toli.“ (p. 81). Galima atkreipti dėmesį į subtilius žodinius manevrus – šioje eilutėje ne veltui atsiranda žodis „užšauna“. Pavojus užfiksuotas pačioje kalboje, ne tik turinyje. Autorius demonstruoja, kad galima kalbėti paprastai, tačiau tai nereiškia, kad vienintelė išeitis – kalbėti sudėtingomis temomis tiesmukai.
Mariaus Buroko stiprybė – gebėjimas pasakoti nutylint, leidžiant suprasti be žodžių. Tyla kuriami nauji vaizdiniai, prie kurių norisi grįžti, nes dar ne viską pajutai ir supratai. Žinoma, visko iki galo suprasti neįmanoma net pačiam autoriui. Iš to taip pat kyla įtampa, nes ką gali literatūra prieš vis labiau kylančią seismografo adatėlę?
„Seismografas“ – visapusiškai puiki knyga, tiek autoriaus repertuare, tiek bendrame lietuvių literatūros kontekste. Ji galėtų kiek sugėdinti savimi patenkintus ir žinomus poetus, kurie jau seniausiai pajuto, kad gali rašyti ir perrašyti save šimtus kartų. Ši knyga gali kelti papildomų klausimų tiems, kas ieško Mariaus Buroko, prie kurio yra pratę. Vis dėlto neabejotinai rekomenduoju šią knygą, ji neturėtų palikti abejingų, net jei ir gausite kiek kitokią poeziją, nei tikitės.
Įrašo klausykite LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“:
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
