Zarasuose rugpjūčio viduryje visuomenei bus pristatyta nauja Mykolo Saukos skulptūra „Liudytoja“. Ji stovės buvusiame KGB kiemelyje ir kvies susimąstyti apie orumą ir tylų pasipriešinimą. Taip teigia Zarasų rajono savivaldybės atstovai, o štai nemažai miestiečių piktinasi ir mano, kad nuogos vyresnės moters statula miesto centrui visiškai netinka.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos feisbuko paskyroje rašoma: „Zarasuose – naujas kultūros traukos taškas. Miesto šventės metu (ji vyks rugpjūčio 14–16 d. – LRT.lt) vidiniame pasažo kieme, šalia Kraštiečių muziejaus, bus pristatyta beveik 3 m aukščio skulptūra „Liudytoja“, sukurta menininko Mykolo Saukos. Ji stovės erdvėje, kur sovietmečiu veikė KGB padalinys – čia skulptūra simbolizuos išlikimą, orumą ir tylų pasipriešinimą.“
Savivaldybės internetinėje svetainėje rašoma plačiau: „Dabar skulptūra atrado savo vietą Zarasų centre – ten, kur sovietmečiu veikė KGB padalinys, kalėjimas, tardymo kameros. Tai erdvė su skaudžia istorija, kurioje buvo kalinami ir kankinami Lietuvos žmonės – laisvės kovotojai, dvasininkai, civilių bendruomenės nariai. Šioje vietoje, kur žmogus buvo žeminamas ir naikinamas, šiandien stovės figūra, liudijanti išlikimą, orumą ir tylų pasipriešinimą.
„Liudytoja“ – tai trijų metrų aukščio, nuoga, senstančio kūno moters figūra. Tai universali, iškalbinga skulptūra, atspindinti žmogaus pažeidžiamumą, gyvenimo patirtį ir orumą. Priėjus arčiau, atsiskleidžia ne tik išraiškingai modeliuotos raukšlės, bet ir atviros techninės detalės – betono siūlės, pjūviai, konstrukcijos. Skulptūrą laiko keli surūdiję atraminiai vamzdžiai, sąmoningai palikti matomi. Tai tarsi metafora apie laiką ir žmogaus būtį – atvirą, sąžiningą, neidealizuotą.“
Šalia vaikai švenčia Kalėdas...
Zarasų gyventoja Inga Vaitkevičienė LRT.lt sakė: „Vakar su vyru ilgai neužmigome – diskutavome, kas tai per nesąmonė, ta plika moteris vidury miesto. Toje pasažo vietoje, kur ji stovės, vaikai švenčia Kalėdas – ten būna Kalėdų Senelio ir Fėjos būstinė, o dabar ten stovės ta nuogalė...
Manau, lėšas galima skirti ir kitiems dalykams, kad ir pastatyti naujų fontanų kaip Utenoje, bet jei nusprendžiama statyti skulptūrą, galima būtų pateikti žmonėms kelis variantus, kad jie patys galėtų pasirinkti, kas puoš jų miestą. Dabartinis sprendimas, kiek girdėjau, daugeliui nepatiko.“
Pasak I. Vaitkevičienės, jeigu tai menas – tebūnie jam vieta greta esančioje Saukų galerijoje, bet nereikia tokių daugeliui dviprasmiškų minčių keliančių kūrinių statyti miesto centre.
Kita zarasiškė Indrė sakė, kad jai ypač kliūva tai, kad skulptūra stovės KGB pastato kiemelyje ir tarsi kvies atminti režimo aukas. „Nuoga pagyvenusi moteriškė man atrodo visai nesuderinama su aukų atminimu (jauna nuoga mergina irgi nepatiktų), ir ši veikėja man tikrai nekelia minčių apie orumą, kuris yra minimas kūrinio pristatyme“, – teigė zarasiškė.
Nemažai komentatorių feisbuke mąstė panašiai, bet netrūko ir tokių, kurie džiaugėsi drąsiu meniniu sprendimu. Buvo ir šmaikštaujančių. „Kada šventins?“ – domėjosi vienas komentatorius. Kitas pastebėjo, kad judrioje miesto gatvėje, kuria važiuoja daug vilkikų, padidės avarijų rizika, mat jų vairuotojai gali užsižiūrėti į naująją statulą.
Galerija pasiūlė – taryba sutiko
Statula stovės miesto pasaže šalia Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijos. Galerija yra Kraštiečių muziejaus dalis, o šis – Zarasų krašto muziejaus padalinys. Šio muziejaus direktorius Arvydas Veikšra pasakojo, kaip kilo mintis apie tokį neeilinį kūrinį: „Saukų galerija išties yra neeilinė, mes su šia menininkų šeima nuolat bendraujame ir gavome jų pasiūlymą muziejaus plėtrai į išorę, t. y. į muziejaus kiemą. Tą pasiūlymą pateikėme savivaldybei, jos vadovui ir tarybai. Tarybai pritarus ir sutarus dėl finansavimo, nuspręsta skulptūrą pastatyti.“
A. Veikšra sutiko su nuomone, kad skulptūra išties drąsi – kaip ir kiti Šarūno ir Mykolo Saukų darbai. „Tos drąsos nereikia bijoti, nors tai ir nėra toks menas, kokį mes pratę matyti“, – sakė muziejaus direktorius.
Jis girdėjo ir nuomonių, kad tokia statula miesto centre žmonėms su vaikais atrodo nepriimtina. Tačiau, pasak jo, ir į Saukų galeriją ateina ir žmonių su vaikais, kurie būna viskuo patenkinti (būta ir pageidavimų galerijoje įrengti vaikų žaidimo kampelį). Tiesa, yra ir tokių, kuriems šis muziejus neatrodo tinkamas lankytis su šeima. „Taip jau yra su nuomonėmis apie meną, kaip sakoma, grožiui ir skoniui draugų nėra“, – teigė A. Veikšra.
Būsimoji kultūros sostinė nebijo iššūkių
Zarasų rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštulienė sakė, kad šiai skulptūrai išties tinka apibūdinimas „drąsi“ – tokia yra ir visa Saukų kūryba.
„Dar tuomet, kai išsiplėtėme ir atsirado Kraštiečių muziejus bei Saukų galerija, kvietėme ir menininkų sūnų Mykolą Sauką pristatyti savo darbus Zarasuose, ir dabar jis pateikė tokį pasiūlymą. Miesto taryba tam pritarė. Taip, tai gana drąsu, bet mes, būsimoji 2028 m. kultūros sostinė, nebijome iššūkių!“ – sakė D. Šukštulienė.
Ir pridūrė, kad Vilniuje tokio tipo statulos niekam nekliuvo. Pašnekovė pasakojo, kad pastatas, kurio kiemelyje stovės statula, statytas 1854 m., tai buvo žydų šeimos komercinės paskirties statinys. Nepriklausomos Lietuvos metu čia buvo įsikūręs savivaldybės turizmo skyrius, o sovietmečiu įsikūrė jėgos skulptūros, rūsiuose buvo kalinami vietiniai žmonės. „Ko gero, jei ne tokia pastato praeitis, tarybos nariai nebūtų skulptūrai pritarę. O menininkų veiklos mes nereguliuojame ir nesakome jiems, ką ir kaip kurti“, – sakė savivaldybės atstovė.
Nepalieka abejingų
Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Nijolė Elena Šukštulienė pastebėjo: „Tai išties labai kontroversiškai vertinama statula, kuri nepalieka abejingų. Ji gali patikti ir gali nepatikti, kaip aš mėgstu sakyti – grožis yra žiūrinčiojo akyse. Kaip turizmo srities atstovai mes manome, kad ji pritrauks įvairias nuomones turinčių žmonių dėmesį ir Zarasai sulauks daugiau lankytojų.“
N. E. Šukštulienė patikino, kad prieš kelerius metus Zarasuose atidaryta Saukų galerija išties sulaukia didelio dėmesio ir tapo vienu labiausiai lankomų objektų mieste. „Ji tikrai neatsilieka nuo didžiųjų miestų, kai kurie žmonės netgi sakė, kad tai yra Londono lygio galerija“, – pasidžiaugė pašnekovė.
Nieko vulgaraus nėra
Skulptūros autorius Mykolas Sauka papasakojo, kad ją sukūrė 2015 m., ji nebuvo skirta Zarasams. Ji – viena iš panašaus mastelio ir technikos skulptūrų serijos, kuri buvo eksponuota parodų salėje „Titanikas“ Vilniuje 2016 m., o paskui skulptūros atsidūrė įvairiose sostinės vietose – Lukiškių kalėjime, J. Basanavičiaus g. 4 vidiniame kiemelyje ir kitur. Ši liko paskutinė ir buvo pasiūlyta Zarasams.
„Daviau jai gana abstraktų vardą „Liudytoja“ (iki tol buvo darbinis pavadinimas pagal konkrečią pozuotoją). Tai nereiškia konkrečių dalykų liudijimo, tai tiesiog pavadinimas mintims sužadinti. Skulptūra ištiesusi rankas į aikštę, gal eina jos link, o gal laimina. Tai nėra joks politinis monumentas, tiesiog moters portretinis aktas“, – sakė M. Sauka.
Ir patikino, kad tai nėra istorinė skulptūra, tai tiesiog senas žmogus su randais ir raukšlėmis, kuris prisimena seniau vykusius dalykus, nors galbūt tam tikroje vietoje ir atsiranda toks santykis.
Menininkas sakė girdėjęs, kad jo kūrinys Zarasuose „sukėlė kažkokį šaršalą“, bet neturėjo laiko į tai pasigilinti. Vilniuje pastatyta jau bene 10 jo panašaus tipo kūrinių, ir didelio ažiotažo jos nesukėlė.
Ką skulptorius pasakytų tiems, kurie piktinasi, kad šalia tokios skulptūros bus nepatogu lankytis su vaikais? „Tiesiog pasirinkta tokia estetika. Kiekvienam, ir man, nepatinka kai kurie mieste stovintys dalykai, bet jie vis tiek ten stovi. Manau, kad vaikams ši skulptūra nė neužklius, nieko vulgaraus tame nėra“, – sakė M. Sauka.
