Trečiadienio vakarą sostinėje, Lukiškių kalėjimo komplekse, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „RAVE NATION“. Nakties ritmais į laisvę. 1992–2004“. Iš arčiau susipažinti su Lietuvos reivo istorija atvyko būrys vilniečių ir miesto svečių.
Atidarymo vakarą vyko Deivido Vytauto Aukščiūno performansas „Be pavadinimo (Jaunystė)“, grojo didžėjai, o viena parodos konsultančių Kotryna Lingienė kvietė diskusijai „Reivo vieta muziejuje. Ar tikrai?“ apie tai, ar įmanoma įmuziejinti atmosferą, ir kuriems nuotykiams lemta tapti istorija.
Parodos pavadinimas nurodo ne tik į vokiečių prodiuserio DJ Hooligano track`ą „Rave Nation“ (liet. „Reivo tauta“). Čia tai – troškimas būti tauta naujai gimusioje valstybėje ir ja džiaugtis, o kartu ir noras tapti pasaulio dalimi, bendruomene be sienų.
Kaip skelbta Nacionalinio muziejaus pranešime žiniasklaidai, kol griūvant Sovietų Sąjungai suaugusieji Lietuvoje pratinosi prie kapitalizmo, jaunimą Vakarų laisvė užplūdo per šokių aikštelę. Iš Nyderlandų Lietuvą pasiekė reivo scena – elektroninės muzikos vakarėliai, pilni iki šiol nematytų šokių, nevaržomų judesių, tyrinėjimo, į naują patirtį perkeliančių sintetinių šokių muzikos garsų.
Žmonės buvo išalkę kūrybinės laisvės, naujų pojūčių ir tarpusavio ryšio. Rizikuodami būti nesuprasti ir kartais net užpulti, jie patys susikurdavo naujai atrastai muzikai erdves, rengdami dažnai nelegalius ar pusiau legalius vakarėlius. Ši paroda pirmąkart sujungia skirtingas „reivo tautos“ frakcijas arba gentis – nuo happy hardcore iki house, nuo Vilniaus iki Marijampolės, nuo popsiškesnių diskotekų iki vakarėlių bombų slėptuvėse.
„1992–2004 metais reivo kultūra buvo ne tik pasinėrimas į garsus visu kūnu čia ir dabar, bet ir savotiškas veržimasis į ateitį. Didžėjus, kaip ir dizaineris arba žurnalistas, atrodė pačios madingiausios ir progresyviausios profesijos. Dabar, gyvendami toje ateityje, galime vėl visa tai pamatyti kitaip“, – pasakojo viena iš parodos kuratorių Egla Mikalajūnė.
Lankytojai apžiūrėti žinomų užsienio ir Lietuvos menininkų kūrinių bei autentiškų artefaktų gali specialiai šiai parodai atveriamose dar nematytose „Lukiškių kalėjimo 2.0“ erdvėse. Čia – eksponatai, kuriuos Nacionaliniam muziejui pateikė pati reivo bendruomenė: skrajutės, plakatai, įrašai, apranga, instaliacijos, fotografijos, asmeniniai prisiminimai. Čia bus galima išvysti daiktus, kuriuos paskolino ir Lietuvos reivo legendos, kaip antai DJ Saga, Matas Petrikas („EXEM“) bei kiti.
Parodoje taip pat dalyvauja menininkai D. V. Aukščiūnas, Aleks Bunis-Ziog, Tony Cokes, Ringailė Demšytė, Rineke Dijkstra, Bogomir Doringer, Ervinas Faktūra, Miķelis Fišers, Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis), Elena Krukonytė, Mark Leckey, Tania Mouraud, Robertas Narkus, Aistė Radzevičiūtė, Vegas Šimbelis, Mirjam Wirz.
Parodos kuratorės: Justė Kostikovaitė, E. Mikalajūnė.
Paroda veiks iki 2025 metų spalio 31 dienos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
