Oskaro Koršunovo teatre premjerai ruošiasi režisierius Jokūbas Brazys. Šįkart pasirinkęs ne dramaturgiją, o vieno ryškiausių 20 amžiaus literatūros atstovų, prancūzo Georges`o Bataille`o romaną „Akies istorija“. Tai, kas gimsta scenoje, režisierius vadina eksperimentu.
J. Brazys Oskaro Koršunovo teatre stato antrąjį spektaklį po Antono Čechovo „Žuvėdros“, pastatytos prieš kelerius metus. Šįkart jis pasirinko prancūzų filosofo, sociologo, meno teoretiko, rašytojo G. Bataille`o romaną „Akies istorija“. Tai 1928-aisiais parašytas drąsus, erotinis pasakojimas, įkvėptas Markizo de Sado kūrinių. Šį romaną, kaip ir kitus erotinius kūrinius G. Bataille`us pasirašė slapyvardžiu ir jis buvo išleistas tik 134 egzempliorių tiražu.
J. Brazys savo G. Bataille`o interpretaciją vadina misterija besimeldžiančiai musei.
„Bataille`ų analizuoti, man atrodo, pastebėti kaip šiukšlyne meldžiasi musės. Taip ir renkuosi – jei pastebiu besimeldžiant muses, noriu ir nueiti“, – sako režisierius.
„Akies istorija“ – kūrinys apie dviejų šešiolikmečių erotinius potyrius, apie nesibaigiančias naujų pojūčių paieškas, apie „nuolatinę transgresiją – siekimą peržengti kiekvieną draudžiamą ribą.
„Teatre negali būti jokių ribų. Jeigu tai pradeda varžyti menininkus, tai nebetampa teatru, nebetampa meno kūriniu. Yra privaloma palikti kažkokią auką, peržengti savo ribą. O seksualumas Bataille`ui nėra vien tik kažkoks malonumo sekimas, seksualumas visų pirma yra kelias į destrukciją“, – pažymi jis.
Režisieriaus sprendimas – spektaklyje atsisakyta teksto, kuriamas kūniškas, fizinis teatras.
„Sakoma – akys yra sielos veidrodis. Teatre ne, teatre tavo sielos veidrodis yra tavo kūnas, tavo venos, tavo plakanti širdis. Kai aktoriaus plaka širdis, visas kūnas plaka“, – pabrėžia J. Brazys.
Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai Digna Kulionytė ir Matas Sigliukas.
„Beskaitant neįmanoma, kad nereaguotų kūnas. Pagaudavau save beskaitant tokioj [susigūžusioje] pozicijoj, per paskutinius skyrius man žarnos vartėsi skrandyje, pilve. Tai buvo nelengva vien perskaityt“, – pripažįsta D. Kulionytė.
Aktoriai sako, kad tai, jog spektaklyje nėra teksto, labai išlaisvina, daugiau reikia galvoti apie kūno kalbą.
„Tas kūno išnaudojimas iki maksimumo kažkokio tokioj medžiagoj, manau, tiesiog neišvengiamas, kad pilnai atskleistume šitą autorių. Tai ir mums, kaip aktoriams, savotiškas ribos peržengimas, tu ją pradžioj turi prisijaukinti ir tada su tuo žaisti“, – dalijasi M. Sigliukas.
Spektaklio „Akies istorija“ premjera Oskaro Koršunovo teatre – kovo 3 ir 4 dienomis.
