„The Rooster Gallery“ drauge su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Radvilų rūmų dailės muziejumi maloniai kviečia į jaunosios kartos tapytojo Kazimiero Brazdžiūno vieno kūrinio parodą „Žalgirio mūšio projektas“. Parodoje siekiama atskleisti naują, kitokį žvilgsnį į Žalgirio mūšį ir reaktualizuoti jį kaip visuomeninio ir tarptautinio bendrumo simbolį dabartinės geopolitinės įtampos fone, rašoma galerijos „The Rooster Gallery“ pranešime žiniasklaidai.
Parodos atidarymas vyks vasario 6 dieną (ketvirtadienį) 18 valandą LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius). Paroda lankytojų lauks iki kovo 2 dienos.
Žalgirio mūšis ir jo interpretacija Lenkijos dailininko Jano Matejkos įspūdingo formato paveiksle (1878) yra tapę nacionalinio išdidumo ženklais, inspiravusiais ne vieną vėlesnį reiškinį ar kūrinį (iškalbingas, gyvenimiškas pavyzdys – „Žalgirio“ pavadinimo suteikimas sporto komandoms). Lietuvišką Žalgirio mūšio sceną yra sukūręs Šarūnas Sauka (1987), vėliau (2006) audiovizualinę instaliaciją šia tema sukūrė ir menininkas Ugnius Gelguda.
„Dabartinės geopolitinės įtampos fone kyla naujų grėsmių ar, veikiau, nuolatinė baimė ir nerimas, todėl tarsi natūraliai grįžta Žalgirio ilgesys. Tad pastaraisiais metais matant neramumą už savų sienų, norisi iš naujo perrašyti Žalgirio mūšį, papasakoti jį dabartyje“, – teigia K. Brazdžiūnas.
K. Brazdžiūnas (g. 1991) – jaunosios kartos tapytojas. 2018 metais baigė tapybos magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2016 metų dalyvauja grupinėse parodose, surengė personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Kūryba pristatyta tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse „Enter“, „Taf“, „ArtVilnius“, kituose šiuolaikinio meno projektuose.
2018 metais įkūrė jaunosios tapybos platformą „Kontr-argumentas“, kuruoja šiuolaikinės tapybos parodas, skelbia dailės kritikos straipsnius kultūrinėje spaudoje. Menininko darbai pateko į konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkų geriausiųjų trejetuką, jo drobių įtraukta į MO muziejaus, „Noewe Foundation“ kolekcijas. Pastebimas augantis užsienio kuratorių dėmesys šio tapytojo kūrybai byloja apie spartų jo karjeros augimą. „Žalgirio mūšio projektas“ žymi intensyvų ir produktyvų K. Brazdžiūno kūrybinį periodą.
K. Brazdžiūno kuriamas „Žalgirio mūšis“ atgimė savitai įkvėptas ir paties Žalgirio mitologijos, ir savo pirmtakų, ir dabartinių aktualijų. Kūrinio dydis tapatus J. Matejkos drobei (426×987 cm). Rezultatas – monumentalus ir ekspresyvus ekrano tipo paveikslas, kuriame žvilgsnis gali klaidžioti, pasiklysti ir vėl atrasti pasakojimo linijas.
Pasitelkdamas postprodukciją kaip kūrybinę strategiją, menininkas ant įspūdingo dydžio drobės perkelia šiandieninę mūšio interpretaciją. Siužeto pagrindu tampa gatvės mūšių vaizdai, išgauti naudojant dirbtinio intelekto vaizdų generavimo įrankį. Kaip leitmotyvas naudojama žalia spalva, kuri turi aiškią nuorodą į Žalgirį, green screen (žaliąjį foną, naudojamą kino industrijoje), gamtą.
Paveikslas veikia ne tik kaip įvairiausioms sąsajoms ir interpretacijoms atviras kultūrinių, istorinių, politinių, socialinių nuorodų tinklas, bet ir kaip pakitusios vaizdų kultūros, vaizdų (per)produkcijos, vartojimo ir vertinimo įrodymas. Kūrinys tampa ir savotišku istorinio įvykio monumentu bei jo pirmavaizdžio omažu, ir dabarties žmogaus kompleksiškos, daugiabriaunės tapatybės liudijimu.
Vizualinę projekto dalį lydi garsinė, muzikinė dalis – Žalgiriui dedikuota vinilinė plokštelė su Lietuvos ir Lenkijos šiuolaikinės elektroninės muzikos kūriniais. Muzikines Žalgirio interpretacijas projektui sukūrė: „Dzuma“ (PL), „Porosty“ (PL), „Çâline with C“ (LT), Patricia Kokett (LT), Eivydas K (LT), „Circus Operandi“ (LT), Tadan (LT) ir „Chicago Bullies“ (PL). Vinilinę plokštelę „Žalgirio mūšio projektas“ renginio metu pristatys didžėjus „Cyber“.
Šis kultūrinis bendradarbiavimas simboliškai pratęsia bendrumo idėją ir kartu prisideda prie jos platesnės sklaidos tarp klubinės muzikos gerbėjų.
Kilo iššūkis, ieškant specifinės vietos monumentaliam kūriniui – tokio mastelio drobei reikalinga 6×12 metrų dydžio siena, natūrali šviesa, erdvė atsitraukimo distancijai, anga ir rampa vilkikui. O ir pačios drobės gamyba sukėlė nemažai rūpesčių – anot projekto koordinatorės Mildos Bitinaitės, teko nemenkai pasukti galvą ir pakalbinti daugybę drobių bei porėmių gamintojų Lietuvoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kol buvo rastas geriausias sprendimas tokio dydžio meno kūriniui.
Didelių matmenų drobei eksponuoti tinkanti erdvi salė rasta neseniai rekonstruotame LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus pietiniame korpuse, kur kūrinys ne tik telpa fiziškai, bet ir idėjiškai susisieja su gretimose salėse pristatoma senosios Vakarų Europos tapybos ekspozicija, pratęsdamas ir interpretuodamas menininko kūryboje svarbias klasikinės figūrinės tapybos tradicijas naujais formatais ir pavidalais.
Pasak „The Rooster Gallery“ įkūrėjos Jurgitos Juospaitytės-Bitinienės, „partnerystė su nacionalinio lygmens meno sklaidos institucija bei verslo įmone ne tik padeda užtikrinti projekto kokybę, bet ir prisideda prie teigiamų poslinkių kylančio menininko karjeroje, taip pat liudija tarpsektorinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą, palaikant šalies vizualiųjų menų lauko gyvybingumą“.
„The Rooster Gallery“ – išskirtinai su jaunosios kartos menininkais dirbanti galerija, kuri nuo 2008 metų populiarina šiuolaikinį meną, ypač daug dėmesio skirdama tapybai: ieško perspektyviausių kūrėjų, rengia parodas Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja tarptautinėse meno mugėse, užsiima edukacine veikla.
Paroda lankoma Radvilų rūmų dailės muziejaus darbo metu.
Projekto organizatorius – „The Rooster Gallery“, partneris – LDNM Radvilų rūmų dailės muziejus. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti. Grafikos dizainerė – Ringailė Demšytė, video – Edvardas Volginas, garsas – „Dzuma“.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
