„Emilijos Perez“ triumfas, istorinis latvių įvertinimas, pirmą kartą nominuota translytė aktorė Karla Sofía Gascón, lietuviai nominuotų filmų komandose, tai tik keletas didelių ir išskirtinių pergalių. Tačiau šalia jų – ir rusiški akcentai tarp nominantų.
Seanas Bakeris – amerikiečių režisierius, žinomas tokiais filmais kaip „Eržilas“ ar „Floridos projektas“, pastarajame, beje, vaidino ir lietuvė Bria Vinaitė, o pats režisierius, pristatydamas filmą, lankėsi ir Lietuvoje.
Tačiau naujausias jo filmas „Anora“, pristatytas Kanų kino festivalyje 2024 m. ir ten pelnęs „Auksinę palmės šakelę“ (žiuri vadovavo Greta Gerwig), sulaukė įvairių vertinimų, nes jo centre – rusų aktoriai ir istorija su rusišku atspalviu.
Filmas „Anora“ pasakoja apie sekso darbuotoją Anorą (amerikiečių aktorė Mikey Madison) ir jos pažintį su rusų oligarcho sūnumi Ivanu (rusų aktorius Markas Eidelšteinas). Jiedu susituokia, tačiau kai žinia pasiekia Rusiją, Pelenės istorijai iškyla grėsmė, nes vaikino tėvai atvyksta į Niujorką, norėdami santuoką anuliuoti.
Nors paprastai svarbiausių filmų laimėtojus galime išvysti Lietuvoje, kino platintojai mūsų šalyje nesutiko platinti filmo čia, taip palaikydami Ukrainą. Tačiau pasaulio kino industrijoje filmas pelnė net 6-ias „Oskarų“ nominacijas, tarp jų ir geriausio filmo ir geriausio antraplanio aktoriaus. Šia nominacija įvertintas aktyviai Rusijoje dirbantis aktorius Jura Borisovas. Jis filme sukūrė vaikino tėvų rusų oligarchų siųsto asmens sargybinio, kuris siekia anuliuoti santuoką, vaidmenį.
Tai savotiškas ir politinis Rusijos laimėjimas.
„The Hollywood Reporter“ skelbia, kad aktorius tapo pirmuoju rusų aktoriumi, gavusiu „Oskaro“ nominaciją per beveik 5 dešimtmečius.
„Oskarui“ nominuotas aktorius vaidino propagandiniuose filmuose
„Kyiv Independent“ rašo, kad „Oskarui“ nominuotas aktorius vaidino Rusijos propagandiniuose filmuose ir lankėsi Rusijos okupuotame Kryme. Straipsnyje taip pat pažymima, kad aktorius niekada nepasisakė prieš Rusijos karą Ukrainoje.
Rusijoje šie apdovanojimai ir nominacijos – labai svarbus gyvenimo momentas.
Jura Borisovas gyvena ir kuria Rusijoje. Jis pripažintas rusų aktorius, vaidinęs daugelyje Rusijos propagandos filmų, pavyzdžiui „AK-47“, kurio dalis buvo nufilmuota okupuotame Kryme, pažymi „Kyiv Independent“. Filmas „AK-47“ pasakoja apie Michailą Kalašnikovą, automatinio šautuvo AK-47 išradėją.
Neseniai duotame interviu „People“ aktorius sakė, kad daugeliui žmonių, dirbančių meno srityje, Rusijoje, šie apdovanojimai ir nominacijos – labai svarbus gyvenimo momentas. Jis teigė, kad daugelis žmonių labai didžiuojasi. Aktorius pridūrė, kad tai visų rusų aktorių filme įvertinimas.
Kino kritikė: Amerikos kino bendruomenė nesupranta, kaip svarbu palaikyti visapusišką spaudimą Rusijai
Kino kritikė Mantė Valiūnaitė lankėsi Kanų kino festivalyje, ten žiūrėjo filmą „Anora“. Pasak jos, kalbėti apie meninę filmo pusę nėra prasmės, čia reikalinga politinė pozicija.
„Jau po Kanų kino festivalio buvo apėmęs neteisybės jausmas, kad filmas, kuriame vaidina rusų aktoriai, pelnė aukščiausią įvertinimą ir apie karą vykstantį Ukrainoje nebuvo užsiminta nė puse lūpų. Lietuvių kino platintojai po festivalio kalbėjo, kad filmas nebus platinamas Lietuvoje dėl politinių priežasčių, dėl būtinybės palaikyti sankcijas Rusijai. Sekti šio filmo komunikaciją užsienyje, kai buvo daug dėmesio skiriama rusų aktoriams Y. Borisovui ir M. Eidelšteinui, be jokių įžvalgų ir jiems niekaip nekomentuojant karo Ukrainoje, buvo tiesiog apmaudu ir pikta“, – sako kino kritikė.
„O tai, kad aktoriui Y. Borisovui skiriama „Oskarų“ nominacija už antraplanį vaidmenį, tik dar kartą patvirtina, kad Amerikos kino bendruomenė nesupranta, kaip svarbu palaikyti visapusišką spaudimą Rusijai, taikyti sankcijas ir kol Rusija nepasitrauks ir negrąžins Ukrainai jos teritorijų, neremti rusų kultūros. Juk honorarai aktoriams taip pat yra ekonominiai sandėriai, ir Seano Bakerio filmo „Anora“ atveju tai įvyko jau prasidėjus intensyviems Rusijos karo veiksmas prieš Ukrainą“, – atkreipia dėmesį M. Valiūnaitė.
Propagandos ekspertas: tai savotiškas ir politinis Rusijos laimėjimas
Propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad tokia „Oskarų“ situacija rodo, jog pramogų verslui nerūpi pažvelgti giliau ir pamatyti sąsajas tarp Rusijos pramogų, kultūros industrijos ir politikos.
„Man atrodo, tai labai iliustratyvu ir analogiška sankcijų politikai, nes Kremlius vis tiek bando ir randa būdų, kaip apeiti ekonomines sankcijas, ir yra tokių veikėjų Vakaruose, kurie prie to prisideda. Kultūrinėje terpėje taip pat turime tokią situaciją, kai tie kultūros veikėjai, kurie remia Rusijos agresiją prieš Ukrainą, patenka į vakarietiškus kultūrinius renginius. Nieko keista, kad rusai džiaugiasi, nes tai savotiškas ir politinis Rusijos laimėjimas“, – LRT.lt sako N. Maliukevičius.
Jis pabrėžia, kad nominacijų, kitų įvertinimų skyrimas rusų aktoriams neša žinutę, kad nors Rusija vykdo karinę agresiją prieš kaimyninę šalį, Vakarai ją priima, bendradarbiauja ir tai Rusijos visuomenei ir kultūros industrijai neturi jokių pasekmių.
Rusijos šiuolaikinė valdžia išnaudoja ir pajungia visą pramogų verslą, kino industriją, siekdama pateisinti savo agresiją.
Paklaustas, ar Vakaruose tai gali kilti ir iš nežinojimo, propagandos ekspertas sako, kad čia susiduria du faktoriai.
„Pirmas, sutinku, yra neišmanymas (angl. ignorance), nenoras gilintis, o iš Kremliaus pusės – aktyvūs bandymai remti tokią produkciją, jos plėtrą Vakaruose, taip bandant skleisti švelniąją galią ir rodyti, kad Vakarai neatsiriboja nuo Rusijos, kuri vykdo agresyvų karą prieš savo kaimynę“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Filmo aktoriai aktyviai vaidina Rusijoje, nėra pasisakę prieš karą. N. Maliukevičiaus nuomone, tokiu atveju Rusijos šiuolaikinės kultūros, kuri prisideda prie agresyvaus karo, plėtrai, reklamai Vakaruose apskritai neturėtų būti laikas.
„Kitas dalykas – elementaru, kad reikia tikrinti tuos veikėjus, kino kūrėjus, aktorius, jei paaiškėtų, kad jie tiesiogiai ir viešai palaikė Putino politiką, tai tiesiog diskvalifikacijos klausimas, bet Vakaruose pramogų industrija tingi tikrinti šią informaciją, gilintis. Visi, deja, nori užmiršti ir nematyti Ukrainos aukų, tai liūdna, bet iliustratyvu“, – teigia ekspertas.
Amerikos kino bendruomenė nesupranta, kaip svarbu palaikyti visapusišką spaudimą Rusijai.
Vakaruose kartais pasigirstančius pasakymus, kad stengiamasi matyti visas puses, N. Maliukevičius vadina atsikalbinėjimais ir nenoru matyti, kaip Rusijos šiuolaikinė valdžia išnaudoja ir pajungia visą pramogų verslą, kino industriją, siekdama pateisinti savo agresiją.
Ukraina „Oskaruose“
Tarp nominantų – ir ukrainiečių dokumentinis filmas „Porcelain War“ (ukrainietiškai „Порцелянова війна“) (rež. Slava Leontjevas, Brendanas Bellomo).
Tačiau kai filmas su rusų aktoriais apie rusų oligarchų gyvenimą pelno net 6 nominacijas, ukrainiečių filmas apie tris Charkivo menininkus, kurie įstojo į Ukrainos kariuomenę ir toliau kūrė porcelianines figūrėles, taip kultūra priešindamiesi Rusijos invazijai, pelnė vos vieną.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
