Pirmadienį Vilniaus arkivyskupija pranešė, kad Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis. Tačiau dailės kūrinių restauratorius, praeityje pripažintas kaltu dėl sąsajų su juodąja archeologija, Saulius Poderis portalui LRT.lt teigia, kad apie šiuos lobius žinojo jau maždaug 10 metų, bet negalėjo atverti slėptuvės dėl negauto leidimo. Pašnekovas piktinasi, kad dabar laurus skins ne slaptavietės atradėjas, o jos atvėrėjai. Anot S. Poderio, tai yra „intelektinė vagystė“.
Poderis: šio lobio ieškoti uždraudė
S. Poderis tvirtina, kad apie lobius Vilniaus arkikatedros slaptavietėje sužinojo maždaug 2013–2014 metais.
„Domėjausi dingusių insignijų tema. <...> Lenkų, lietuvių kalbomis „Google“ įvedinėjau [raktažodžius] „Barboros Radvilaitės žiedas“, „Barboros karūna“, „Karalių kriptos nuotraukos“ ir panašiai. Išmetė laikraščio „Kurier Wileński“ straipsnį. Jame vienas žmogus iš Lenkijos pasakoja, kad jo tėvas požemyje slėpė Barboros Radvilaitės grandinėlę, žiedą ir įkapinę lentelę“, – atskleidžia pašnekovas.
Susisiekęs su straipsnyje minėtu asmeniu, S. Poderis iš jo gavo 1989 metų kompaktinį diską. Jame – įrašas, kuriame minėtas asmuo apklausia tėvą, kur ir ką tiksliai jis slėpė arkikatedroje. Naudodamasis šiuo įrašu, senaisiais arkikatedros planais ir kita medžiaga, S. Poderis rado vietą, kur turėtų būti dingusios karališkosios insignijos.
„Tuomet dar dirbau gidu ir edukatoriumi Valdovų rūmuose. Apžiūrėjome arkikatedros rūsius – ir panašu. Siena užtinkuota, įdėti kažkokie akmenys. Bet truputėlį mačiau, kad kažkas griovęs [sieną].
<...> Šį pavasarį darkart pagalvojau, kad <...> reikia apžiūrėti viską. Antrąkart susilyginau visus turėtus planus. Su archeologais Gediminu Gendrėnu ir Sauliumi Sarcevičiumi įsiprašėme į arkikatedrą. <...> Aptikau, kad tai ne tik šimtu procentų ta vieta, bet tai yra vieta, negalinti kartotis kažkur kitur. Ji užtaisyta, užtinkuota, vienintelė Katedroje užtaškyta vieta. <...> Žiūriu, yra skylė. <...> Kyštelėjau pieštuką – jis vos neįkrito. Vadinasi, sienoje yra ertmė“, – pasakoja S. Poderis.
Tačiau tolesnės paieškos buvo nutrauktos.
„Yra kažkoks nerašytas konfliktas. Man niekas nepaaiškina, kodėl esu stumiamas iš arkikatedros, iš Bažnytinio paveldo muziejaus (BPM). Jie neleidžia ieškoti, jei dalyvauju aš kaip fizinis asmuo. Lietuvos istorijos institutui, atstovautam S. Sarcevičiaus, jie uždraudė ieškoti šio lobio“, – tvirtina pašnekovas.
Jo nuomone, to priežastis gali būti 2014 metais Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta byla, vėliau apskųsta ir nukeliavusi iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT). LAT nustatė, kad žemesnės instancijos teismo nuosprendis teisingas ir atmetė S. Poderio skundą. S. Poderis nuteistas už tai, kad įsigijo didelės mokslinės, kultūrinės ir istorinės reikšmės turinčias vertybes – archeologinius radinius, žinodamas, kad jie gauti nusikalstamu būdu, t. y. iškasti iš įvairių vietovių Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse savavališkų kasinėjimų metu.
„Teismas iš manęs atėmė archeologinę kolekciją. Mane laiko juoduoju archeologu, nors juo niekada nebuvau. <...> Tuo dengiamasi. Tai visiška nesąmonė. Seni laikai yra seni laikai. Nauji laikai yra nauji laikai. <...> Buvau pripažintas kaltu, kad įgijau daiktus, įgytus nusikalstamu būdu, nors nebuvo įrodyta, kad nors vienas daiktas įsigytas nusikalstamu būdu“, – tikina jis.
S. Poderis teigia, kad dėl insignijų paieškų ne kartą kreipėsi ir į Kultūros paveldo departamentą (KPD). Tačiau atsako negavo.
Pasak jo, dėl šio „bloko“ pačiam teko įsigyti endoskopą ir ekskursijos po arkikatedros požemius metu greitai juo pasinaudoti. Taip S. Poderis pamatė, kad už sienos sudėtos vertybės.
S. Poderio advokatas apie atradimą patarė pranešti aukščiausiems valstybės vadovams.
„Parašiau Prezidentūros kanceliarijai, tuometei [premjerei Ingridai] Šimonytei ir [Seimo pirmininkei Viktorijai] Čmilytei-Nielsen. Šios trys institucijos viską nuleidžia KPD. Po maždaug dviejų savaičių, rugpjūčio pradžioje, KPD mane pasikvietė ir entuziastingai tarė: [bus] leidimas, darysime. Bet viskas tempėsi ir tempėsi. Leidimo iš arkivyskupo nėra ir nėra. KPD rado pinigus, specialistus. Bet iš arkivyskupo – tyla“, – sako pašnekovas.
Anot jo, KPD visą informaciją perdavė BPM ir kurijai – vyskupijos valdžios institucijai. Kadangi daiktai paslėpti bažnytiniame objekte, KPD privalėjo gauti arkivyskupo – arkikatedros valdytojo – leidimą atverti slėptuvę.
Gruodžio 31-ąją S. Poderis parašė KPD direktoriaus patarėjui Andriui Liakui.
„Klausiau, kaip ten visi reikalai? Nes niekas nejuda. Jis (A. Liakas – LRT.lt) sako – taip, niekas nejuda. O šiandien – kaip iš giedro dangaus informacija žiniasklaidoje. <...> Nei pakvietė mane į tą [spaudos] konferenciją, nei apskritai turbūt būsiu minimas. Nors iš esmės tai mano atradimas“, – teigia S. Poderis.
Taip pat skaitykite
Pašnekovas akcentuoja, kad tiek KPD, tiek arkivyskupija buvo informuoti, kad jis norėtų fiziškai dalyvauti atidarant slaptavietę.
Dabar laurus skins kiti, atvėrę sieną, išdaužę plytas, gavę mano informaciją.
S. Poderis
„Kada tai buvo atverta? Kas buvo surasta? <...> Ar KPD buvo informuotas, kad jie (Vilniaus arkivyskupija – LRT.lt) atveria šią vietą? Ar KPD man melavo, kad neturi leidimo? Ar jie „susimokė“, apeidami mane? Mano galva, čia intelektinė vagystė. Mažų mažiausiai mane kaip atradėją turėjo pakviesti į tą konferenciją. Dabar laurus skins kiti, atvėrę sieną, išdaužę plytas, gavę mano informaciją“, – piktinasi S. Poderis.
Juodosios archeologijos pėdsakais
Tiesa, Bažnytinio paveldo muziejuje įvykusioje spaudos konferencijoje, pristatant radinius, S. Poderis buvo paminėtas ir įvardintas kaip juodasis archeologas.
Pristatydamas insignijų paieškų chronologiją, Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius šalia oficialių paieškų paminėjo ir „juodosios archeologijos istorijoje figūravusio Sauliaus Poderio privačią iniciatyvą rasti slaptavietę“.
Žurnalistams paklausus dėl S. Poderio paviešintų tyrinėjimų, M. Juozapavičius atsakė, kad vykdydama šį projektą Vilniaus arkivyskupija bendradarbiauja su valstybės institucijomis.
„Tačiau su pavieniais asmenimis, kurie turi abejotiną reputaciją ir buvo minėti baudžiamosiose bylose dėl juodosios archeologijos, nebendradarbiauja“, – sakė jis.
M. Juozapavičius pridūrė nežinantis, ką atrado S. Poderis, nes informacija jiems nebuvo pateikta.
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė sakė, kad paieškų nebuvo labai daug.
„Sovietmečiu nelabai norėjo atrasti, nes buvo nesaugu ir lobyną atrado tik 1985 m. Atgavus Nepriklausomybę tiesiogiai susiję su insignijų paieška buvo tik 2009 m. atvykusi lenkų delegacija, taip pat minėtas S. Poderis“, – kalbėjo direktorė.
Pasak R. Pauliukevičiūtės, muziejus, Vilniaus arkivyskupija kalbėjosi su kolegomis iš Valdovų rūmų dėl tokių paieškų reikalingumo, tačiau tai nepapuolė tarp prioritetinių klausimų.
„O ypač po 2014 m. ir 2022 m. tikrai nekilo minčių, kad tai yra geras laikas ieškoti ir iškelti vertybes, kurios yra tikrai gerai paslėptos“, – pridūrė direktorė.
LRT.lt pastebėjus, kad S. Poderis teigia pateikęs informaciją Kultūros paveldo departamentui, kuris turėjęs pateikti informaciją Vilniaus arkivyskupijai dėl leidimo tyrinėti.
M. Juozapavičius atsakė, kad jokia konkreti informacija jų nepasiekė. Susitikimas vyko su Kultūros paveldo departamentu.
„O tam, ką galimai vykdė gerbiamasis S. Poderis, jis neturėjo nei valstybės sutikimo, nei savininko sutikimo, o tai pagal Civilinį kodeksą yra neteisėta veikla“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos ekonomas.
Tiesa, pats ekonomo tarnybos vadovas M. Juozapavičius buvo atsidūręs bažnyčios įmonės „Laidojimo paslaugų centras“ naudotų karstų perpardavinėjimo skandalo sūkuryje:
Taip pat skaitykite
Į LRT.lt klausimą, ar S. Poderio informacija padėjo nukreipti paieškas, nebuvo atsakyta.
Slaptavietė atverta, neinformavus KPD
KPD direktorius Vidmantas Bezaras LRT.lt patvirtino, kad KPD tiek tiesiogiai, tiek per kitas institucijas yra gavęs S. Poderio kreipimąsi, jog jis žino, kurioje vietoje paslėptos insignijos. Anot pašnekovo, KPD specialistai „geranoriškai priėmė S. Poderį, su juo pasišnekėjo, bet informacijos apie vietą ir visa kita negavo“. V. Bezaro teigimu, Valdovų rūmų archeologai ir kiti specialistai jau buvo surinkę pakankamai informacijos, kad patys nustatytų insignijų buvimo vietą.
„Surinkę daugiau informacijos, spalio mėnesį inicijavome susitikimą su Vilniaus arkivyskupijos, BPM, Valdovų rūmų atstovais, pasikvietėme archeologus, padarėme nedidelį pasitarimą, aplankėme arkikatedros rūsius. Kas nustebino – rūsiuose radome nemažai vietų, kuriose buvo gręžta, paliktos skylės sienose. Visi tuo metu dalyvavę žmonės negalėjo pasakyti, iš kurio tai laiko ir kieno daryta.
Bet tai ir KPD sukėlė daug nerimo, kad reikėtų kitaip žiūrėti į pasiūlymą, jog prisijungtų S. Poderis. Tiek arkivyskupijos, tiek Valdovų rūmų atstovai atsakė neigiamai, kad nenori bendrauti ir bendradarbiauti su S. Poderiumi, vienoje iš institucijų (Valdovų rūmuose – LRT.lt) ir dirbusiu bei turėjusiu reikalų su teisėsauga“, – pasakoja V. Bezaras.
Anot pašnekovo, S. Poderis apie šį susitikimą buvo informuotas. V. Bezaras tvirtina, kad buvo paprašyta, jog arkivyskupija su Valdovų rūmų specialistais patikrintų ertmes ir skyles, matytas apsilankymo metu.
„Kiek žinau, arkivyskupas daug keliaujantis žmogus. Tad turbūt tik gruodžio mėnesio viduryje buvo toks susitikimas. Arkivyskupija, BPM atstovai, Valdovų rūmų direktorius ir Archeologijos skyriaus vedėjas, pasiėmę kamerą, pradėjo tikrinti. Išgręžtose vietose nieko nerado. Bet už 2–3 metrų pastebėjo išjudintą plytą. Ją ištraukę pamatė, kad ten kažkas paslėpta. Net kameros nebereikėjo. Taip ir atrado. Kodėl jie nepakvietė S. Poderio, daugiau negu prieš tai pasakyti negaliu“, – komentuoja KPD direktorius.
„Mano darbuotojai sakė, kad pasikreipęs S. Poderis gavo atsakymą, jog kai arkivyskupija parašys kažkokį raštą ar sutikimą, tada jis ir bus informuotas. Bet nei mes (KPD – LRT.lt) buvome informuoti apie šį atradimą ir žvalgymo datą, nei S. Poderiui buvo pasiųsta kokia nors žinutė“, – priduria V. Bezaras.
Jis atkreipia dėmesį, kad savininkas galėjo atverti slaptavietę pats, neinformavęs KPD, jei tai nesusiję su vertingųjų savybių ardymu ar naikinimu.
„Aišku, nesame labai nudžiuginti, kad tai įvyko be KPD žmonių dalyvavimo. Bet pats faktas Lietuvai pagal paveldosaugą pastaruoju metu turbūt didžiausias atradimas“, – mano V. Bezaras.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
