Po LRT tyrimo į skandalą įklimpęs Vilniaus arkivyskupijos „Laidojimo paslaugų centras“ tęsia nepalankių darbuotojų medžioklę. Įmonės vadovybė siekia nustatyti asmenis, teikusius informaciją žurnalistams. Nauji darbuotojų liudijimai rodo, kad laidojimo įmonės vadovybė galėjo naikinti finansinių manipuliacijų karstais pėdsakus, kaltę ruošėsi suversti eiliniams darbuotojams, versdama pasirašyti pasiaiškinimus dėl naudotų karstų perpardavinėjimo.
Arkivyskupijos Ekonomo tarnybos vadas aiškina, kad įrodymai nebuvo trinami, tiesiog darytos dokumentų kopijos. Esą dėl trūkstamos informacijos darbuotojai nesikreipė.
Ieškoma, kas prabilo žurnalistams
Sausio 18 dieną LRT Tyrimų skyriaus publikuotas tyrimas atskleidė, kad Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybai priklausanti įmonė „Laidojimo paslaugų centras“ (LPC) mažiausiai trejus metus klientams perpardavinėjo naudotus karstus, kurie nebūdavo sudeginti Suvalkų krematoriume. Klientai nebuvo įspėjami, kad kai kurie karstai nėra tinkami kremavimui. Iki Suvalkų nuvežtus palaikus darbuotojai perkeldavo į pigius, vos keliasdešimt eurų kainuojančius kartotinius karstus. Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, iš Suvalkų grįždavo net ir tie karstai, kuriuos lenkiškas krematoriumas priimdavo deginti.
Taip pat skaitykite
Rengiant publikaciją su LRT kalbėję buvę ir esami LPC darbuotojai jau pasakojo, kad patiria mobingą. Tačiau dabar, kaip teigia minėtoje laidojimo įmonėje dirbantys asmenys, situacija dar paaštrėjo. Bažnytinės įmonės administracijos vadovai esą siekia išsiaiškinti su žurnalistais kalbėjusius „nepalankius“ asmenis. Keršto, kaip teigia darbuotojai, sulaukė ir tie, kurie liudijo Vilniaus arkivyskupijos suburtai komisijai.
Arkivyskupija specialią komisiją, kuri aiškinasi situaciją dėl karstų perpardavinėjimo ir darbuotojų mobingo, sudarė pernai vėlų rudenį. O sausio 13 dieną, tą pačią dieną, kai LRT žurnalistai pateikė klausimus Vilniaus arkivyskupijos kurijai, LPC direktorius Arūnas Žilionis pasiprašė būti laikinai nušalinamas nuo pareigų.
Šiuo metu LPC laikinai vadovauti paskirtas Mykolas Juozapavičius. Jis yra Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos vadovas. Taip pat nuo pareigų nusišalinusio LPC direktoriaus A. Žilionio šeimos artimas draugas. Tai anksčiau LRT Tyrimų skyriui patvirtino ir pats A. Žilionis.
LPC direktoriaus pavaduotojo pareigas eina buvęs kunigas Stasys Guja.
Su LRT Tyrimų skyriumi bendravę laidojimo įmonės darbuotojai teigia, kad LPC vadovai paskelbė „išdavikų medžioklę“ – su žurnalistais kalbėjusius darbuotojus bandoma identifikuoti net pagal kalbos manierą.
Darbuotojais, kurie arba liudijo Arkivyskupijos kurijos sudarytai tyrimo komisijai, arba žino apie manipuliacijas karstais, taip pat esą siekiama atsikratyti: vyksta nuolatinis priekabiavimas dėl jų darbo kokybės, jų atžvilgiu kurpiami skundai, prastinamos darbo sąlygos.
Anot dar kelių LPC darbuotojų, sutikusių liudyti jau apie darbo sąlygas įmonėje, administracija baudžia ir salės darbuotojus. Po publikuoto LRT tyrimo kelios darbuotojos buvo perkeltos dirbti į padalinius, nutolusius nuo centro.
„Dabar įmonės administracija ėmėsi mažinti priedus, tyčiotis ir siunčia dirbti į tuos įmonės padalinius, kuriuose yra nedaug užsakymų ir nėra galimybės užsidirbti priedų prie atlyginimų. Tokiu atveju darbuotojas paliekamas su labai mažu baziniu atlygiu. Tai, kad darbuotojus išsiunčia į tolimesnius padalinius, kur neremontuotos patalpos, kur nuvykti ne savo privačiu automobiliu užtrunka keletą valandų, yra parodymas kitiems darbuotojams, kas bus už nelojalumą“, – teigia LPC darbuotojai.
Jie taip pat pateikia ir kitų pavyzdžių:
„Prieš vieną salės darbuotoją surašytas sufabrikuotas skundas. Skundą esą parašė užsakovas, jį pasirašė finansų direktorius Vitoldas Pumputis ir laikinai einantis įmonės vadovo pareigas Mykolas Juozapavičius. Bet paaiškėjo, kad toji darbuotoja su esą skundą parašiusiu užsakovu nebendravo ir jo net neaptarnavo – salėje tuo metu dirbo kitas žmogus.“
Laikinai LPC vadovo pareigas einantis M. Juozapavičius aiškina, kad skundas nebuvo sufabrikuotas: „Darbuotojų, susijusių su skunde išdėstyta situacija, paprašyta ją paaiškinti. Tokių atvejų pasitaiko, visi sprendžiami vienodai, taip siekiama užtikrinti klientų aptarnavimo kokybę.“
Anot jo, įmonė laikosi Darbo kodekso ir darbo etikos reikalavimų. „Praėjusiais metais yra gauti du skundai dėl netinkamo elgesio darbe. Šiuo metu įmonėje atliekamas vidinis patikrinimas, jo metu bus vertinami minėti skundai“, – raštu atsiųstuose atsakymuose rašė M. Juozapavičius. Darbuotojus perkeliant į kitus padalinius esą buvo vykdoma rotacija, kuri buvo ir iki šiol.
Tuo metu LPC valdybos pirmininkas Vytis Martinaitis teigia nieko nežinantis apie administracijos konfliktus su darbuotojais, taip pat ir „išdavikų medžioklę“: „Tokios informacijos negirdėjau. Tai viena. Antra, administracija labai prižiūrima, ir nebent tai kažkokios privačios iniciatyvos. Bet jei tai daroma, tai labai blogai. Gal yra kažkokio asmens privati kvaila iniciatyva. Apie tai liudiję darbuotojai, manau, taip pat turi tam tikrų intencijų.“
Trynė duomenis, ieškojo, kam suversti kaltę
LRT Tyrimų skyriaus surinkti liudijimai rodo, kad LPC vadovybė dar pernai, kai klausimus dėl karstų perpardavinėjimo ėmė kelti patys darbuotojai, bandė naikinti galimo nusikaltimo pėdsakus. Taip pat rengėsi kaltę suversti eiliniams darbuotojams.
Karstų perteklius aptiktas vienai darbuotojai atsitiktinai radus, kad jos skyriaus balanse yra negrąžinta skola už karstą, nors to padalinio ekspozicijoje apskritai nėra karstų. Paaiškėjo daugiau detalių: kad padalinio apskaitą taisė ir karstą kaip skolą įvedė pats finansų direktorius V. Pumputis, taip pat administracinėse patalpose rastas segtuvas su iš anksto atspausdintais darbuotojų pasiaiškinimais be parašų, kad esą jie pardavinėjo karstus, netinkančius kremavimui, norėdami pasikelti atlyginimus.
LPC administracija rudenį, siekdama užglaistyti išaiškėjusį karstų perpardavimą, vertė darbuotojus pasirašyti minėtus pasiaiškinimus ir prisiimti atsakomybę. Gruodžio 16 d. finansų direktorius atvyko į vieną iš padalinių, paprašė darbuotojų pasitraukti nuo kompiuterio, nes esą turėjo kai ką sutvarkyti. „Sėdėjo pusvalandį ir galimai trynė iš kompiuterio informaciją“, – teigia liudiję LPC darbuotojai.
M. Juozapavičius, paklaustas apie šią situaciją, nurodė, kad „darbuotojai dėl trūkstamos informacijos nėra kreipęsi“, o finansų vadovas tiesiog darė dokumentų kopijas.
„V. Pumputis, kaip tiesiogiai atsakingas už finansus asmuo, lankėsi visuose padaliniuose ir padarė finansinių duomenų kopijas, kurios reikalingos apskaitos tvarkymui“, – teigė laikinasis LPC direktorius.
Klausimai buvo išsiųsti ir V. Pumpučiui, ir S. Gujai. Tačiau iš jų komentarų kol kas nesulaukta (juos gavę, papildysime tekstą). Susiekus su V. Pumpučiu telefonu, šis kalbėti atsisakė. S. Guja į telefono skambučius neatsakė.
Klientus kvietė pasikalbėti, kaltę vertė vairuotojams
„Džiaugiamės, kad Laidojimo paslaugų centras 5 metus iš eilės atitinka griežtus atrankos kriterijus ir patenka tarp 7 proc. patikimiausių ir ekonomiškai stabiliausių Lietuvos įmonių. Laidojimo paslaugų centras plėtoja skaidrų verslą, puoselėja įmonės finansinę reputaciją, konkurencingumą, atsakomybę ir pagarbą klientams bei verslo aplinkai“, – pernai rugpjūtį skelbė pats LPC, patekęs tarp „Rekvizitai.lt“ renkamų šalies geriausių įmonių.
Tuo metu, kai LPC gyrėsi stabilumu ir skaidrumu, klientams pardavinėti naudoti karstai.
Po tyrimo į LRT kreipėsi apgauti „Laidojimo paslaugų centro“ klientai. Jie papasakojo, kaip buvo apgauti ir kas vyko, panorus susigrąžinti pinigus už nesudegintą karstą.
Užsienyje gyvenanti Vaida (moters pageidavimu vardas pakeistas) pernai rugpjūtį neteko motinos. Laidojimu ji rūpinosi su seserimi, taip pat gyvenančia užsienyje. LRT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, šių moterų pirktas karstas nebuvo sudegintas ir grįžo į prekybą. Moterys už jį sumokėjo 600 eurų.
„Mano sesė dar prisiminė tokią detalę, kad kai ji nuėjo rinktis karsto, jie, salės darbuotojai būtent, ir sakė – va, šito negalima rinktis kremavimui, šitą galima. Ir išsirinkom ne tą, kuris geresnis, bet tą, kuris esą tinkamas kremavimui.“
Kaip jau skelbė LRT, LPC dar pernai metų pabaigoje išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškinta, kad karstai kremavimui nebuvo panaudoti esą Suvalkų krematoriumui sugriežtinus ekologinius reikalavimus, o klientams, kurių karstas nebuvo panaudotas, bus grąžinti pinigai. Vis dėlto, kaip jau anksčiau skelbė tyrimas, Suvalkuose reikalavimai nesikeitė – tai LRT Tyrimų skyriui patvirtino „Acheron“ krematoriumo vadovas Karolis Kamilis Milewskis.
Su Vaida LPC susisiekė sausio 4 dieną. Tačiau apie situaciją, už ką grąžinami pinigai, esą nebuvo norima kalbėtis telefonu: „Kai paskambino, jie sako: negalime telefonu paaiškinti, čia subtilus reikalas. Kai jau Vilniuje buvau, jie irgi telefonu negalėjo. Raštu taip pat esą nerašys.“ Pasikalbėti Vaidą pasikvietė LPC direktoriaus pavaduotojas S. Guja.
„Tada jis mane nusivedė į tamsų kambarėlį, kalbėjome pusbalsiu, tikrai kaip žmogus, padaręs nusikaltimą. Ir jis apkaltino tuos žmones (įmonės vairuotojus, – LRT)“, – pasakojo Vaida.
„Ir žinot, kaip jie traktavo, kodėl grąžina pinigus? Nes mūsų laidotuvės neva papuolė į pilkąją zoną, o pilkoji zona nuo pernai birželio iki rugsėjo – esą keturis mėnesius taip vyko, – pokalbį su LPC vadovybe perpasakojo pašnekovė, – esą jie metų gale paskaičiavo karstų kiekį, kuris viršijo buhalterinę apskaitą. Žodžiu, jie labai gražiai nupaišė šitą viską, kad vairuotojas grįždavo iš Lenkijos, pastatydavo į kampą karstą.“
Tai, kad siekiantiems susigrąžinti pinigus LPC vadovybė aiškino, kad karstai grįžo dėl darbuotojų kaltės, LRT patvirtino dar keli įmonės klientai.
Vilnietė, buvusi asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė pasakojo, kad LPC paslaugomis jos šeima naudojosi taip pat rugpjūtį. Šiemet įmonės skambučio sulaukė jos pusbrolis. „Jam paaiškinta, kad čia kažkokio darbuotojo kaltė, kad karstai būdavo parvežami atgal. Ir galima buvo suprasti, kad čia, na, gal ne vienkartinis, bet tikrai retas įvykis. Jokiu būdu ne tendencija. Jie nesakė, kad karsto nebuvo galima kremuoti Suvalkuose, sakė, kad kažką supainiojo darbuotojas ar darbuotojai. Dėl to jie nuo tokio ir tokio laikotarpio grąžina visiems pinigus už karstus.“
Kita su LRT susisiekusi LPC klientė Giedrė (vardas, moters pageidavimu, pakeistas) pasakoja, kad jau įsigijus karstą buvo kilę abejonių, ar jis tikrai sudegintas.
Esą dar perkant karstą siūlytas brangesnis, tikinta, kad jis tinkamas kremavimui. Be to, esą prekyboje šio karsto buvo tik vienas toks: „Kitą dieną, kai atvežė urną iš Suvalkų, mano sesuo nuėjo pasiimti dokumentų. Grįžta sustingusi ir sako, kad prekybos salėje vėl stovi mamos karstas – toks pat, kaip mes įsigijome. O mums aiškino, kad jis vienintelis toks prekyboje. Mes visąlaik po to save graužėme, kad palaidojom mamytę ne taip, kaip norėtųsi.“
M. Juozapavičius, paklaustas, kodėl klientams buvo aiškinama, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta ne vadovybė, o laidojimo įmonės vairuotojai bei salės darbuotojai, teigė: „Kiek esame informuoti ir buvome nurodę darbuotojui, nebuvo kalbama apie konkrečius darbuotojus.“
LPC atsakymuose raštu nurodė, kad šiuo metu lėšos už nepanaudotus karstus yra grąžintos 117 įmonės klientų. Procesas esą tęsiamas. „Iš viso susisiekėme su 124 klientais“, – teigiama LRT atsiųstame laiške.
Paslaugas siūlė patys
Lietuvoje įsismarkavus COVID-19 pandemijai, 2020 metų pirmąjį pusmetį „Laidojimo paslaugų centras“ laimėjo tris Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų skelbtus viešuosius pirkimus. Sutarčių, pasirašytų 2020 m. balandį–birželį vertė – 9 303 eurai. Pagal šias sutartis LPC teikė klinikoms mirusiųjų pacientų palaikų pervežimo paslaugas.
Dar dvi sutartys – su Santaros klinikomis ir Vilniaus savivaldybe – sudarytos ir pernai kovą (bendra 2021 m. pasirašytų sutarčių vertė 131 tūkst. eurų). Iš viso per 2020–2021 m. laikotarpį LPC pasirašytų sutarčių vertė – 140,3 tūkst. eurų.
Surinkti duomenys rodo, kad iš Santaros klinikų palaikus vežiojęs LPC situaciją išnaudojo ir naujų klientų paieškai. Tai, kad Vilniaus arkivyskupijai priklausanti laidojimo įmonė pirma paskambindavo artimųjų netekusiems asmenims ir siūlydavo laidojimo, kremavimo bei kitas susijusias paslaugas, LRT paliudijo ne vienas susisiekęs žmogus.
„Kai mūsų mama mirė, viską tvarkė mano sesuo. Ir iš karto po dešimties minučių jau paskambino LPC. Jie kaip vanagai jau laukė savo verslo dalies. Žmogus strese, jis su viskuo sutinka“, – teigė Vaida.
M. Juozapavičius, paklaustas, kaip LPC gavo į juos net nesikreipusių asmenų kontaktus ir kodėl pati įmonė siūlė jiems paslaugas, nepateikė konkretaus atsakymo – esą skambinama tiems artimiesiems, kurie nesikreipia dėl mirusiojo: „Bendrovės morge saugomi kūnai žmonių, kurie pagal įmonės sutartis su institucijomis ten patenka. Kai artimieji nesikreipia dėl kūno, su jais įvairiais būdais stengiamės susisiekti, kai kuriais atvejais kreipiamasi pagalbos į policiją, gydymo įstaigas ar savivaldybę.“
Pelnas iš perparduodamų karstų – bažnyčiai
Kaip rodo LPC „Registrų centrui“ teikiamos finansinės ataskaitos, įmonės grynasis pelnas nuo 2016 metų išaugo beveik 7 kartus. 2020 metais (už praėjusius metus finansinė ataskaita dar nėra pateikta) laidojimo įmonė uždirbo 919 tūkst. eurų pelno. Ši suma paskirstyta dividendams – vienintelei akcininkei Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai.
Ekonomo tarnyba, be LPC, yra dar dviejų bendrovių akcininkė. Ji valdo UAB „Domus Maria“, kuriai priklauso 48 kambarių viešbutis šalia Aušros vartų, sostinėje, taip pat UAB „Restauracijos ir statybos trestas“, užsiimančią paveldo statinių vidaus ir išorės restauravimu, remontu.
