Kultūra

2018.07.26 06:58

„Midsummer Vilnius“: Valdovų rūmų kieme nuskambėjo „Opera po žvaigždėmis“

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2018.07.26 06:58

Klasikinės muzikos gerbėjams trečiadienio vakarą tikra atgaiva tapo festivalio „Midsummer Vilnius“ renginys „Opera po žvaigždėmis“. Valdovų rūmų kiemelyje susirinkusius žiūrovus savo užburiančiais balsais žavėjo vienas žymiausių lietuvių jaunosios kartos bosų Liudas Mikalauskas ir įstabaus soprano savininkė Jomantė Šležaitė, akomponuojami Lietuvos kamerinio orkestro ir dirigento Modesto Pitrėno.  

Valdovų rūmų kieme apsilankiusius svečius džiugino išties ypatingi garsai – klasikinės muzikos išsiilgę klausytojai mėgavosi ne tik arijomis iš operų ir operečių, bet ir puikiai pažįstamomis dainomis, atliekamomis tikrų scenos profesionalų.

Kartu su J. Šležaite kūrinius atlikęs L. Mikalauskas dar prieš koncertą LRT.lt portalui atskleidė, kad šis pasirodymas jam – ypatingas: „Vėl ant scenos stovėsiu kartu su maestro Modestu Pitrėnu ir Lietuvos kameriniu orkestru. Tai yra mano pats mylimiausias orkestras, su kuriuo gauti pakvietimą padainuoti visuomet yra didelė šventė, tam ruošiuosi ir kaupiuosi. Nesvarbu, kiek aplink dar būtų darbų, mintys sukasi apie koncertą su šiuo orkestru.“

L. Mikalauskas negailėjo gražių žodžių dirigentui M. Pitrėnui – pasak atlikėjo, koncertuoti su maestro bet kuriam dainininkui yra didelė garbė. „Jis yra pats maloniausias dirigentas dainininkui, nes yra daug prisilietęs prie vokalinės muzikos, dar studijų metais vadovavo savo chorams. Matosi, kad jaučia kiekvieną dainininką, kvėpuoja kartu su juo, net mostai būna pritaikyti dainininko frazėms. Tai vienas iš dirigentų, su kuriuo be galo miela ir paprasta dainuoti“, – šypsojosi operos solistas.

E. Genio/LRT nuotr.

Atlikėją žavi ir Valdovų rūmų kiemo erdvė – čia kiekvienas klausytojas su atlikėju bendrauja gerokai artimiau. Labiausiai L. Mikalauskui nerimą kėlė garso kokybė, nes lauko erdvėse dalį jos esą galima prarasti.

„Labai džiaugiuosi, kad šis kiemas yra uždaras. Dažniausiai, kai būna visiškai atviros erdvės, tai jau žinai, kad nieko gero nebus, garsas išsisklaidys. O čia viskas uždara, visi labai artimi – žmogus prie žmogaus. Jei garso operatoriai viską gerai paruoš, tai turėtų būti labai gražu. Visuomet būna šiek tiek baimės iki kol prasideda garso patikra“, – prieš koncertą sakė atlikėjas.

L. Mikalauskas paatviravo, kad daugelį vasaros vakarų praleidžia ant scenos – antradienį solinį koncertą pajūryje surengęs dainininkas pasakojo, kad koncertuoja kone kasdien: „Prasidėjus vasarai iš vieno festivalio keliauju į kitą. Renginių turiu kiekvieną dieną. Sakyčiau, kad gal tik sausis ir balandis man yra mažiau intensyvūs mėnesiai, visus kitus metus vyksta tas intensyvus gyvenimas.

Vasarą daug renginių išeina į lauko erdves, kiekvienas miestas ir miestelis švenčia savo miesto dienas. Pasitaiko, kad netyčia ir sudubliuoju renginius, tenka organizatorių atsiprašinėti. Čia ne šiaip laikotarpis – toks mano gyvenimas, bet jis yra malonus.“

Operos solistą ypač džiugina „Midsummer Vilnius“ organizatorių sprendimas sujungti įvairias meno rūšis: šiais metais festivalyje skambėjo ne tik klasikinė, bet ir roko, elektroninė, repo muzika, parodyti šokio ir dramos spektakliai.

„Lietuvos festivaliai dažniausiai turi savo kryptį. Jei jau klasikinės muzikos festivalis, tai jį dažniausiai padaro tokį rimtą, tokį akademinį, kad net žinomų veidų nepakviečia, kad būtų kuo toliau nuo popso“, – juokėsi L. Mikalauskas.

„Midsummer“ pasiūlė gerą žanrų kaitą – nuo „G&G sindikato“ iki Oskaro Koršunovo spektaklio, į tai įkomponavo ir klasikinės muzikos koncertą. Todėl, mano nuomone, tai yra vienas iš pirmaujančių festivalių, surenkančių dideles auditorijas, nes yra pririštas ne prie žanro, o prie bendros turinio kokybės“, – tvirtino operos solistas.

E. Genio/LRT nuotr.

Tiesa, pats L. Mikalauskas, pasirodo, muzikos klausosi retai. Paradoksalu, tačiau dainininkui gerokai mielesnė tyla: „Praktiškai neklausau muzikos, namie net neturiu jokios kolonėlės, išskyrus nedidelę nešiojamąją, kai reikia kažką išmokti. Man geriausia muzika yra absoliuti tyla. Kai gyvenime yra per daug muzikos, gražiausiu garsu tampa tyla, ramybė, ežero bangos, vėjo gūsis – ieškau muzikos gamtoje.“

Kol saulėtą vakarinį dangų po truputį pakeitė temstantis ir žvaigždėtas, visi susirinkusieji su pasimėgavimu ir toliau klausėsi L. Mikalausko, J. Šležaitės atliekamos ir M. Pitrėno meistriškai diriguojamo Lietuvos kamerinio orkestro skambinamos muzikos.

Daugiau vakaro akimirkų – nuotraukų galerijoje.