Prano Gudyno restauravimo centre ištyrus Antano Samuolio paveikslą „Geltona moteris“ paaiškėjo, kad jis slepia dar vieną dailininko darbą. Šio ir dar šešių paveikslų tyrimai atlikti rengiant dailininko parodą Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje. Joje – A. Samuolio darbų retrospektyva ir jo įkvėpti šiuolaikinių menininkų darbai.
A. Samuolio retrospektyva Nacionaliniame Čiurlionio dailės muziejuje – po ketvirčio amžiaus.
Tarp 45 darbų – Nacionalinėje dailės galerijoje saugoma „Baltoji obelis“, laikoma vienu ryškiausių lietuviškų peizažų. Taip pat – paveikslai iš privačių kolekcijų ir galerijų. A. Samuolio darbus Čiurlionio muziejus rinko du dešimtmečius, parodoje – reta proga pamatyti ir kitą kai kurių paveikslų pusę.
„A. Samuolis, matyt, taupydamas savo drobes, o gal ir laiką, dažnai užtapydavo abi puses arba naudodavo kažkieno panaudotas – kieno nors kito arba savo – drobes . Tuose kūriniuose, kuriuos mes gerai atpažįstame, kad tai yra A. Samuolio ranka, galbūt nebaigti darbai, galbūt du jo autoportretai, <...> nuspręsta parodyti dvi puses, pasitelkiant veidrodžius“, – pasakoja parodos kuratorė Genovaitė Bartulienė.
Rengiant parodą Prano Gudyno restauravimo centre ištirti septyni A. Samuolio paveikslai, tarp jų – ir garsiausias darbas „Geltona moteris“. Tyrimus atliko Tomas Ručys ir Dalia Panavaitė.
„Po juo yra laikytas dingusiu paveikslas „Naujoji Leda“, rodytas pirmojoje „Ars“ parodoje 1932 metais. <...> Nežinota, kur jis dingęs, dabar mes žinome, kad jis yra po „Geltona moterimi“, tai patvirtina ir cheminiai tyrimai“, – sako kuratorė.
„Geltona moteris“ – pirmas paveikslas, kurį Čiurlionio galerijai 1933 metais nupirko tuometis vadovas Paulius Galaunė. Viena parodos erdvių skiriama paveiksle pozavusiai A. Samuolio brolio žmonai, tautodailininkei Stasei Samulevičienei.
„Labai įdomi, veikli moteris tarpukariu, užsiėmė tokia veikla, kaip kalliadirbystė, ji buvo žemės ūkio rūmų lektorė, vedė kursus. <...> Iš jaunystės nuotraukų matosi, kad labai žavi, charizmatiška“, – pažymi parodos kuratorė Inesa Kuliavaitė-Čepaitienė.
Parodoje – ir šiuolaikinių menininkų darbai, įkvėpti A. Samuolio „Geltonos moters“ ir kitų jo kūrinių.
Dailininkas mirė 1942 metais Šveicarijoje, būdamas 43-ejų. Jis aktyviai kūrė septynerius metus, darbų išliko nedaug.
„Mes jo nepažįstame, mes tik susipažįstame su juo, bet jis iš tikrųjų yra mega žvaigždė mūsų dailės istorijoje, įkvėpęs mažiausiai tris dailininkų kartas“, – pabrėžia G. Bartulienė.
Paroda „Geltona moteris. Antano Samuolio retrospektyva ir inspiracijos“, skiriama dailininko 125-osioms gimimo metinėms, ją lydės paskaitos, ekskursijos. Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje ji veiks iki rugsėjo pradžios.
