Ne vieną dešimtmetį Vilniaus centre esantys 17 amžiaus Radvilų rūmai apleisti ir nyksta toliau. Prieš kelerius metus Nacionaliniam dailės muziejui, kuriam priklauso Radvilų rūmai, vadovauti pradėjęs Arūnas Gelūnas ryžosi sutvarkyti šį unikalų miesto paveldą.
Išsamiau – reportaže:
Architektūros konkursą laimėjusi įmonė jau pasirašė projektavimo darbų sutartį ir per kelerius metus ši miesto vieta turėtų pasikeisti neatpažįstamai.
Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas sako muziejui priklauso 11 institucijų Lietuvoje. Visko tvarkyti vienu metu neįmanoma, ankstesnio vadovo sėkmingai sutvarkyti Tiškevičių rūmai (Gintaro muziejus) Palangoje ar Vytauto Kasiulio dailės muziejus Vilniuje. Dabar laikas atėjo Radvilų rūmams.
„Galiu pacituoti vieną paveldosaugininką, kurio gal neįvardysiu: „Kai eini pro šitą vietą, norisi atmatyti.“ Visas šis šabakštynas, griuvėsiai, netvarka, akivaizdžios sovietizmo žymės. Čia gi buvęs KGB bendrabutis, tarp daugybės kitų įstaigų, sporto maniežų, draugijų ir t.t. Labai norėtųsi, kad UNESCO vietovėje, Vilniaus senamiestyje, būtų architektūra ir erdvės, skirtos miestiečiams, kultūrai, o ne begaliniai neadekvatus parkingas, bjaurojantis senamiestį“, – sako Nacionalinio dailės muziejaus direktorius A. Gelūnas.
17 amžiuje Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pagal architekto Jono Ulricho projektą pasistatydino rezidentinius rūmus. Renesansinių formų, manieristinio dekoro „U“ raidės plano rūmus sudarė keturi dviaukščiai korpusai, kampuose sujungti penkiais trijų aukštų paviljonais.
Radvilų rūmai buvo vieni gražiausių Vilniuje, tačiau jais džiaugtasi neilgai. 17 ir 18 amžiaus gaisrai juos smarkiai nuniokojo, o 19 amžiuje tuometis rūmų savininkas Dominykas Radvila apleistus, negyvenamus rūmus perleido Vilniaus labdarių draugijai, kuri čia šeimininkavo iki 1940 metų. Per tą laiką sunykę rūmų korpusai buvo nugriauti ar iš pagrindų perstatyti. 1990 metais šiaurinėje rūmų dalyje pradėjo veikti dailės muziejaus padalinys.
„Tai buvo be galo didingi rūmai, iš jų nieko neliko, tik rūsių rūmai ir fasado fragmentai“, – kalba A. Gelūnas.
Pernai paskelbtą Radvilų rūmų atkūrimo architektūrinį konkursą laimėjo architektų įmonė „Processoffice“, kuri liepą jau pasirašė projektavimo sutartį su Nacionaliniu dailės muziejumi.
Projektavimo darbai truks 20 mėnesių. Pagal architektų projektą, planuojama apleistą istorinį kompleksą pritaikyti muziejinei veiklai, išsaugant rūmų komplekso istorinių struktūrų raidą, atveriant kuo daugiau autentiškų erdvių.
„Negrįžti prie rūmų iliuzinio įvaizdžio, mes bandom suderinti vėlesnius laikotarpius, tiek rūmų korpusus atkurti, kad primintų sužalojimus ir įtrauktų vėlesnes transformacijas. Mes nenaikinam, o pridedam“, – tikina architektas Vytautas Biekša.
Komplekso plotas apie 10 tūkst. kvadratinių metrų. Daugiau nei 70 proc. bus lankytojams prieinamos viešos erdvės bei skirtos ekspozicijoms. Projektui įgyvendinti prireiks iki 5 metų, šiandien jam skirta apie 27 mln. eurų.
Išsamiau – reportaže:
